Ligoninės vadovo iššūkis - darbuotojų ir lėšų trūkumas

Įvertinus skirtingas Klaipėdos universiteto ligoninės filialais tapusių įstaigų starto pozicijas, kyla rimtų klausimų dėl paslaugų kokybės bei finansinės ligoninės ateities.

Apie tai ir kalbamės su laikinuoju Klaipėdos universiteto ligoninės vadovu prof. dr. Jonu Sąlyga.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai vadovaujate naujai suformuotai Klaipėdos universiteto ligoninei. Kaip sekasi?

Jei sakyčiau, kad gerai - meluočiau, problemų pakanka, vienos lengviau sprendžiamos, kitos sunkiau, man svarbu, kad dėl jų nenukentėtų pacientas, neblogėtų paslaugų kokybė, o tam grėsmė yra.

Esate patyręs vadovas, susidūręs su ne vienu iššūkiu, kokie didžiausi šiandien?

Pokyčiai niekada nebūna lengvi nei juos inicijuojantiems, nei juose dalyvaujantiems žmonėms.

Nuo šių metų pradžios, sujungus tris ligonines į Klaipėdos universiteto ligoninę, jau padaryta nemažai darbų: patvirtinta bendra Viešųjų pirkimų komisija, išrinkta Slaugos taryba, Gydymo taryba, Etikos komisija, patvirtinta Stebėtojų taryba.

Peržiūrėta ir patvirtinta daugybė naujų tvarkų, procedūrų, gautos laikinosios licencijos paslaugoms teikti. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas su naujos įstaigos profesinėmis sąjungomis. Atrodo, kad ir mažais žingsneliais, Klaipėdos universiteto ligoninė žengia pokyčių keliu.

Tačiau yra ir dėl ko nerimauti - sujungus ligonines, paaiškėjo, kad viename iš filialų - Klaipėdos ligoninėje - trūksta daugybės gydytojų specialistų: onkologų, radiologų, ginekologų, endoskopuotojų, pilvo chirurgų, nefrologų, traumatologų, kardiologų, dermatovenerologų, anesteziologų-reanimatologų. Žodžiu, beveik visų sričių.

Į mane kreipiasi gydytojai, kad jie yra pervargę, dirba didžiuliais krūviais ir yra prie išsekimo ribos. Jų jau nebedomina net didesni atlyginimai.

Šis faktas išties iškalbingas, nes atlyginimas dažnai būna labai motyvuojantis, bet sykiu ir nesantaiką kurstantis veiksnys. Kaip pas jus?

Dar sausio pradžioje, tik pradėjęs eiti laikinojo generalinio direktoriaus pareigas, kreipiausi į sujungtų ligoninių - dabar filialų - vadovus, kad pateiktų atlyginimų skaičiavimo koeficientus.

Mane nustebino buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės, dabartinio filialo Klaipėdos ligoninės, pateikti atlyginimų koeficientai, taip pat ir skiriami priedai bei priemokos, kurie darbuotojams itin ženkliai buvo padidinti prieš pat sujungiant ligonines - 2022 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais. Kai kam padidinimas siekė net keliasdešimt procentų. Kituose dviejuose filialuose tokių ženklių pokyčių nebuvo.

Vykdant tinklo pertvarką, reorganizavimo sąlygose numatyta, kad visų filialų darbuotojams už tą patį atliktą darbą užmokestis turi būti suvienodintas.

Ligoninės profesinės sąjungos iškėlė labai pagrįstą klausimą, kodėl toje pačioje ligoninėje dirbantys asmenys už tą patį atliktą darbą gauna ženkliai skirtingus atlyginimų koeficientus. Su ligoninės profsąjungomis pasirašėme susitarimą, kada ir kokiomis apimtimis šio tikslo bus siekiama.

Sutikite, kad darbuotojams tai - gera žinia. Kai kas gaus didesnį atlyginimą nieko daugiau nei iki šiol nedarydamas.

Visuomet buvau ir būsiu už tai, kad medikai gautų kaip įmanoma didesnį atlyginimą, tačiau dabar skiriamų ligoninei lėšų nepakanka, kad mokėtų tokio dydžio atlyginimus visiems darbuotojams, kokius paskyrė Klaipėdos ligoninės filialo vadovybė.

Ligoninės finansų tarnyba parengė preliminarią pajamų ir išlaidų sąmatą 2023 metams - ji nieko gero nežada, minus 9 milijonai eurų. Su sąmata taip pat supažindinti steigėjai - Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas.

Ar jau esate pasirašę sutartį su Ligonių kasa, žinote, koks bus finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo?

Taip, žinome, kiek galėtume uždirbti. Nes pinigų niekas neduoda šiaip sau, juos reikia uždirbti. Kaip tai padaryti, kai trūksta daugybės gydytojų?

Apskaičiavome, kad jei ir pavyktų teikti tiek paslaugų, kiek numatyta sutartyje, vien darbo užmokesčiui reikalingos lėšos sudarytų 93 proc. išlaidų.

Dar 12 proc. sąmatos lėšų būtina skirti medikamentams ir medicinos priemonėms, 18 proc. - įrangai ir ilgalaikiam turtui įsigyti, komunalinėms paslaugoms reikia 4 proc., medicinos įrangos remontui - 1,3 proc., o kur dar maitinimo, skalbimo paslaugos?

Kur ir kaip surasti tiek lėšų pakeltiems atlyginimams ir kitoms priemonėms - lieka neaišku.

Ar dirbtinis atlyginimų pakėlimas prieš reorganizaciją nėra kai kurių įstaigų specialus gerai apgalvotas veiksmas, siekiant kad po sujungimo ligoninė bankrutuotų?

Ne aš turėčiau atsakyti į šį klausimą.

Konkursas Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo pareigoms eiti nutrauktas ir bus skelbiamas iš naujo. Kaip vertinate šį faktą?

Negaliu komentuoti to, už ką nesu atsakingas. Žinau tik viena - Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė labai laukia nuolatinio vadovo, o jo laukia nemažai iššūkių.