Klaipėdos "Neptūno" centro puolėją Simą Galdiką ir jo šeimą pakirto COVID-19
(19)Kitų žaidėjų nuolatos fiziškai stipriausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) krepšininku įvardijamas 34-erių 203 cm ūgio raumeningas vyriškis teigė, kad apskritai gripu nėra sirgęs daugybę metų, o pas šeimos gydytoją paskutinį kartą lankėsi tik vaikystėje ir dar visai neseniai manė, kad jo imunitetas lengvai susitvarkys su COVID-19 pandemija.
„Neptūno“ komandoje per sezoną praėjo tris šios pandemijos sirgimo bangos – beveik visi žaidėjai persirgo, su jais bendravau, sėdėdavome rūbinėje, suprakaitavę stumdydavomės krepšinio aikštėje, bet manęs tuomet COVID-19 nepačiupo.
Naiviai mąsčiau, kad esu sportuojantis, mano imunitetas stiprus ir lengvai susidoroja su šiuo koronavirusu.
Visgi, kai ėmė mausti sąnarius ir niekaip nepavyko numušti 39 laipsnių kūno temperatūros, supratau, kad be medikų pagalbos čia neišsiversiu – susirietęs iš skausmo laukiau greitosios pagalbos automobilio“, – pasakojo jau daugiau nei savaitę COVID-19 sergantis ir net ligoninėje pabuvojęs S. Galdikas.
Nuo jo užsikrėtė ir visa šeima – žmona Vaida ir dvi mažametės dukros – 8 metų Tėja ir 2 metukų Lukrecija.
„Pats savo kailiu įsitikinau, kad ši liga nesirenka, ar esi jaunas, ar senas, čiumpa ir tiek“, – nuolat kosėdamas ir kaskart atsidusdamas telefonu Delfi kalbėjo Eurolygos duonos ragavęs žinomas krepšininkas.
– Simai, kiek žinome COVID-19 sergate jau daugiau nei savaitę. Ar nutuokiate, kaip ir nuo ko galėjote užsikrėsti šia infekcija? – Delfi pasiteiravo S. Galdiko.
– Taip, įtariu. Užsikrėčiau labai paprastai: po 1,5 metų pertraukos sugalvojau su draugais išeiti į naktinę Klaipėdą.
Žmona išleido, nuėjau su draugais į naktinį klubą ir po kelių dienų sužinojau, kad gavau dovaną – COVID-19.
Į klubą nuėjau penktadienio vakarą, o jau antradienio dieną pajutau pirmuosius simptomus: iš pradžių kūną kratė šaltis ir drebulys.
Pirmą dieną to nesuasmeninau. Vakarop pradėjo per sąnarius mausti kaulus.
Kadangi aš esu pakantus skausmui, tai per daug į tai taip pat nekreipiau dėmesio.
Mąsčiau: gal peršalau, išgersiu vaistų ir kitą dieną jau būsiu sveikas.
Naktis iš antradienio į trečiadienį buvo sunki, trečiadienį jau buvo visai prastai – sukilo kūno temperatūra iki 39 laipsnių ir niekaip jos nepavyko numušti.
Iš pradžių antradienio dieną buvo 37,5–37,7 laipsnių kūno temperatūra, o naktį pakilo iki 39 laipsnių.
Ryte pradėjau skambinti daktarams, kurie dirba su COVID-19 ligoniais ir jie patarė: „Nejuokauk, atvažiuok, padarys tyrimus, peršvies plaučius, nes tau dar reikės sportuoti“.
Paminėjo prieš kelias dienas Klaipėdoje įvykusį atvejį, kai panašaus amžiaus jaunas žmogus kentėjo namuose, stipriai karščiavo, bet pats bandė gydytis, o galiausiai atvežus į ligoninę, paaiškėjo, kad sudegė 75 proc. jo plaučių.
Taigi, geriau nedelsk, nes nebegalėsi sportuoti“, – šie medikų žodžiai mane supurtė ir privertė susimąstyti.
Trečiadienį popiet atvažiavo greitoji pagalba, uždėjo kaukę, pirštines ir išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Peršvietė plaučius, pastatė lašelines, paėmė kraują, atliko tyrimus…
Nakčiai vėl stipriai pradėjo kilti kūno temperatūra, švirkštu suleido vaistų ir visą naktį stipriai prakaitavau.
Išgirdau atsakymą: sergu COVID-19 delta atmaina.
Ryte jaučiausi kur kas geriau, nei naktį. Vėliau dar pastatė lašelines, atliko kraujo tyrimą ir ketvirtadienį popiet paprašiau išleidžiamas iš ligoninės namo gydytis ambulatoriškai.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, mergaitės ir visas gydytojų personalas – šaunuoliai.
Labai kruopščiai rūpinosi. Didelė padėka visam šiam medikų kolektyvui.
Tikrai pastatė ant kojų. Prieš išvažiuojant į ligoninę, gulėjau lovoje susirietęs, nors ir esu tikrai labai pakantus skausmui.
Tiesa, kai po tyrimų pasakė, kad mano COVID-19 ligos forma nėra sunki, tai aš pamąsčiau: kaip gi turi jaustis žmogus, kurio ligos forma sunki?
Grįžau namo su maždaug 37,5 laipsnių kūno temperatūra ir taip gyvenu iki pat šiol – maždaug savaitę.
Temperatūra daugiausiai pašoka iki 38 laipsnių ir pati savaime nukrenta.
– Kaip gydotės? Kokius vartojate vaistus?
– Nuolat geriu čiobrelių arbatą, alijošių su medumi nuo kosulio. Tai daryti man patarė mama. Tačiau reikės dar kreiptis į gydytojus, nes kosulys nemažėja, o dar tik stiprėja.
Kai ligoninėje pamačiau, kiek jaunimo – net išsižiojau.
Medikai sakė, kad nuolat veža vis naujus pacientus – iš Palangos naktinio gyvenimo ir aplinkinių miestelių ir kurortų. Į Klaipėdą plūsta viso regiono žmonės, ir kas įdomu – būtent jauni nuo linksmybių atsipalaidavę ir apie COVID-19 grėsmes pamiršę žmonės.
Atėjo vasara, visi mąsto: Vyriausybė atlaisvino ribojimus, tad atsiimsime už per karantiną namuose praleistą laiką ir pasineria į linksmybes.
Patariu: nedarykite šios klaidos, būkite atsargūs. Pats įsitikinau, kad COVID-19 – labai klastinga liga.
Anksčiau mąsčiau, kad tai daugiau vyresnių ir ligotų žmonių liga, kurie nesportuoja ir savęs neprižiūri, bet dabar požiūris į tai pasikeitė.
Tie, kas savęs nesaugo ar nėra pasiskiepiję, gali lengvai susirgti.
– Kaip jaučiasi šeimos nariai?
– Lengviausiai persirgo mano vyresnėlė dukra Tėja.
Jai porą dienų buvo pakilusi kūno temperatūra ir tiek. Mažoji dvejų metukų dukrelė Lukrecija viduriavo, neturėjo apetito valgyti.
Žmona Vaida skundėsi pykinimu, bendru silpnumu. Taip dabar ir gydomės namuose visa šeima.
– Tai gal dabar ir pačiam pasikeitė požiūris į skiepus?
– Pasakysiu taip: aš tikrai planuoju pasiskiepyti, kai tik pasveiksiu...
Tiesa, po pasveikimo, kiek žinau, reikės laukti pusmetį. Tik tada galima skiepytis.
Jei būtų galima laiką atsukti atgal, tikrai anksčiau būčiau pasiskiepijęs...
Dar kitus juoko forma traukdavau per dantį: „Tai ką, esi jau „sučipuotas“ ir panašiai“. Jie man atsakydavo: „Kai susirgsi, pamatysi“, o aš atsakydavau: „Aš niekada nesergu“.
Niekada nebuvau „antivakseris“, tiesiog galbūt pernelyg pasitikėjau savo imunine sistema.
O pasirodo, COVID-19 nesirenka, ar esi stiprus, ar sportuojantis... Tik šiek tiek atsipalaiduok ir turėsi...
Antrą kartą taip kentėti aš nenoriu. Aš vis dar kenčiu ir nežinau, kiek dar reikės kęsti. Tai krato šaltis, tai prakaitavimas, bendras silpnumas.
– Kaip dėl draugų ir artimųjų su kuriais teko bendrauti prieš susergant, ar jie taip pat neužsikrėtė COVID-19?
– Draugai, su kuriais buvau naktiniame klube, buvo anksčiau pasiskiepiję, tad nesusirgo.
Mano tėvai taip pat yra pasiskiepiję, tad taip pat jaučiasi drąsiai – atneša maisto produktus, pabendraujame per saugų atstumą. Jie nebijo ir jaučiasi saugūs.
Taip pat ir ligoninėje medikai teigė, kad dabar visi ligoninėje pacientai guli nepasiskiepiję.
Tie, kurie pasiskiepiję suserga, tai jiems COVID-19 delta atmaina būna tik lengvos formos. Man bent jau taip aiškino.
– Ar pats nebijote apkalbų ar pašaipų, kad neva esate papirktas ir kalbate tik tam, kad eitų visi skiepytis. Gi pastaruoju metu internete ir aplink viešame gyvenime apstu vadinamųjų „antivakserių“.
– Man nesvarbu, kas ką kalbės ir, ar juoksis, ar ne. Tiesiog linkiu, kad kiti nedarytų mano klaidų ir tiek.
Jei mano skaudi patirtis padės praverti akis bent keliems žmonėms – jau bus laimėjimas. Šitos ligos sirgimo kančia nėra to verta...
Juk paprasčiau nueiti pasiskiepyti ir būti ramiam.
Apmaudu, kad dėl ligos negalėjau sudalyvauti 3x3 Jūros šventės krepšinio turnyre, kuriame buvo kovojama dėl mano vardo taurės.
Noriu padėkoti ši renginio organizatoriui Klaipėdos krepšinio mokyklos direktoriui Laimonui Šapkauskui, kuris puikiai suorganizavo turnyrą ir be manęs.
Iki šiol niekam viešai nepasakojau, kad sergu COVID-19, bet pamąstęs ir pasitaręs su šeima nusprendžiau prabilti vardan to, kad aplinkiniai atvertų akis ir būtų atsargesni dėl COVID-19.
Tai rimta liga. Manau, kad verta pasiskiepyti ir visiems mums grįžti į ankstesnį įprastą normalų gyvenimą.
Kuo greičiau tai visi padarysime, tuo greičiau grįšime į prieškarantinnį gyvenimą.
Tik patys galime išvengti skaudžių pasekmių. Dabar medicina yra pažengusi į priekį, yra išrasti skiepai, tad liūdnoms pasekmėms galime užbėgti už akių – tereikia pasiskiepyti.
Rašyti komentarą