Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionas Aidas Reklys prarado tėtį

Vyriškis sausio 17 d. būtų minėjęs 85 metų jubiliejų.

Aplankyti mylimą artimąjį sportininkas stengdavosi kasmet. Šįmet jis ketino su tėčiu praleisti Kalėdas.

„Pirmą kartą Lietuvoje per šventes rengiu ledo šou. Į programą įtraukiau ir savo pasirodymą, skirtą tėčiui.

Skauda širdį, bet jis jo nebeišvys...

O gal kaip tik?

Žiūrės į mus iš aukštybių kartu su mama ir džiaugsis“, – skaudžia patirtimi dalinosi A. Reklys.

Jis atviras – pastaruoju metu apie tėtį daug galvojo. „Taip sutapo, kad, ruošdamasis renginiams Kauno ledo rūmuose, nemažai bendravau su žiniasklaida.

Kadangi užsiminiau, jog mano pasirodymas bus dedikuotas tėčiui, buvau paprašytas pasidalinti mintimis apie santykius su juo. To dar nespėjau padaryti.

Tad, dabar tam yra vienintelis derantis laikas“, – neabejoja A. Reklys.

Jis pasakojo, jog tėvelis gimtadienius stengdavosi minėti visada bei pasikviesti ne tik artimuosius, tačiau ir jį prisimenančius bičiulius.

Šviesaus atminimo K. Reklys kartodavo vidumi besijaučiantis 45 – erių, tik jo kūnas esąs nebe tos „įtampos“.

„Vaikystėje smagiausiai būdavo, kai su laivu plaukiodavome, atplaukdavome į kokią nuostabią pakrantę, pastatydavome palapinę, užsidegdavome laužą, mamytė ruošdavo maistą, o mes su broliu maudydavomės, – prisimena A. Reklys, – Tėtis man dovanojo knygas.

Mokykloje knygos nebuvo mano mėgstamiausias draugas, o tėvelis mėgo skaityti. Jis mažai kalbėjo, bet keliais žodžiais gebėdavo pasakyti visą esmę“.

K. Reklys sūnui yra skyręs ir patarimą – būk laisvas paukštis, neapsistatyk savęs didelėmis materialiomis priklausomybėmis, mėgaukis gyvenimu su savais artimais žmonėmis.

Aidas Reklys su tėčiu