Lietuvoje skandalai neužkerta kelio svaiginančiai karjerai
(2)Negana to, pirkimus organizavę asmenys ne prarado postus, o tęsė svaiginančią karjerą.
Neužkirto kelio
Jei teisėsaugos ir kitos valstybės institucijos būtų užkirtusios kelią A.Kubiliaus Vyriausybės „siautėjimui" perkant paslaugas, dabar tokia praktika jau būtų atgyvena. Tačiau tam buvo duota žalia šviesa. Net nepaisant to, kad svarių įrodymų surinko darbą 2014 m. baigusi parlamentaro Artūro Skardžiaus vadovauta laikinoji Seimo komisija, tyrusi A.Kubiliaus Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje.
Tyrimo apimtis buvo labai plati, „Vakaro žinios" su esminiais rezultatais savo skaitytojus jau ne kartą buvo supažindinusios.
Tarp 21 nagrinėtos temos buvo ir tokios: kokias teisines, konsultacines, viešųjų ryšių, mokymo paslaugas ir iš kurių tiekėjų 2009-2012 metais pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės bei kokia bendra suteiktų paslaugų kaina; ar vykdant pirkimus UAB „Visagino atominė elektrinė" (VAE) ir jos valdomose įmonėse buvo laikomasi teisės aktų, ar vykdomi pirkimai buvo ekonomiškai pagrįsti.
„Laistėsi" pinigais
A.Skardžius konstatavo, kad jo vadovauta komisija nustatė, jog buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, daugelis dokumentų buvo įslaptinti, nors turėjo būti vieši ir prieinami visuomenei. Daugelis sutarčių sudaryta taip, jog atėjusi kita valdžia niekaip negalėtų jų pakeisti.
Užsienio konsultantams A.Sekmoko laikai buvo aukso amžius. Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamos įmonės samdydamos konsultantus už įvairias paslaugas - teisines, konsultacines, viešųjų ryšių - išleido 252 mln. litų, iš jų vien už teisines paslaugas - 94,5 mln. litų.
Pasak A.Skardžiaus, pasamdytos užsienio firmos, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, kvietėsi šiam darbui vietines mūsų šalies tokių paslaugų įmones ir joms mokėjo trigubai didesniais valandiniais įkainiais, negu tuo metu buvo rinkos kaina.
VAE, anot parlamentaro, taip pat dominavo užsienio konsultacinės kampanijos, kurios dažniausiai buvo pasirenkamos iš anksto susitarus ir dažnai pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką. Po to jos neretai už didžiulius įkainius samdydavosi vietos subrangovus.
„Strateginio investuotojo į VAE statybas paieškoms pasamdytas Didžiosios Britanijos bankas „Rothschild&Sons Limited" (toliau - „Rothschild"). Už 10 mln. litų nupirkta paslauga - potencialių investuotojų paieška ir susitikimų su jais organizavimas.
Buvo net išmokėtas ir vadinamasis sėkmės mokestis - 2,5 mln. eurų (kai kur sumos būdavo pateikiamos eurais, kai kur - litais, tačiau dėl infliacijos pinigus versti į eurus buvusio lito kursu būtų netikslu, - aut. past.), nors sutartis dėl AE statybos su strateginiu investuotoju, kuriuo buvo pasirinkta „Hitachi", net nebuvo pasirašyta.
Apie kokią sėkmę buvo galima kalbėti?" - retoriškai klausia A.Skardžius.
Tramplinas į karjerą
Keistos buvo ir kitos VAE sudarytos sutartys su „Rothschild", tačiau paminėsime tik kelias jų.
Kaip A.Skardžiaus komisiją informavo tuometinis Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris, 2009 m. buvo sudaryta konsultavimo ir finansinio patarėjo paslaugų tiekimo komisija, kurios nariai, be kita ko, buvo vėliau įspūdingas karjeras padarę: tuometinis premjero patarėjas Mykolas Majauskas (dabar - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas), tuometinis energetikos viceministras Romas Švedas (dabar - „Lietuvos geležinkelių" valdybos narys, 2017-2021 m. - jos pirmininkas, „Rail Baltica" stebėtojų tarybos narys), tuometinis LEO LT Organizacijų vystymo projektų vadovas Rolandas Zukas (nuo 2015 m. vasario iki šių metų sausio 3 d. vadovavęs valstybinei energetikos įmonių grupei „EPSO-G, prieš tai ėjo AB „Klaipėdos nafta"
Suskystintų gamtinių dujų terminalo departamento direktoriaus, AB „Energijos tiekimas" valdybos nario ir generalinio direktoriaus pareigas), o komisijos vadovu paskirtas tuometinis LEO LT finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis (iškart po to jis pasuko į privatų sektorių, pereidamas į „Danske Bank", kurio veiklai Lietuvoje šiuo metu vadovauja).
Komisija nusprendė paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu ir pasirinko „Rothschild" - už 12 mln. litų be PVM.
Kaip pastebėjo K.Vagneris, 2009 m. birželio 19 d. pasirašyta sutartis neatitiko Valstybinės kalbos įstatymo, nes nebuvo vertimo į lietuvių kalbą, pirkimas nebuvo įtrauktas į VAE metinį pirkimų planą, nes jis net nebuvo sudarytas.
Apmokėjo net skrydžius bei viešbučius
Negana to, 2010 m. pradžioje sutartis buvo papildyta, į ją įtraukiant ankstesnėje sutartyje nenumatytas paslaugas.
„VAE pagal pateiktus finansinius dokumentus trečiajai šaliai išmokėjo 14,2 mln. eurų", - komisijai konstatavo K.Vagneris.
Pasak jo, šios sutarties papildymas nėra minimas „Lietuvos energijos" pirkimų valdymo audito ataskaitoje, nėra duomenų, pagrindžiančių tokios sutarties sudarymo reikalingumą, nėra darbų perdavimo-priėmimo akto, kuris pagal pagrindinės sutarties sąlygas yra privalomas (todėl neįmanoma patikrinti, ar paslaugos, už kurias sumokėti pinigai, tikrai buvo atliktos, - aut. past.).
Ir dar: be pagrindinio atlygio papildomai teikta apmokėjimui ir kitos išlaidos (viešbutis, skrydžiai, taksi, nors pagrindinė suma turėjo apimti visas paslaugų tiekėjo patirtas išlaidas).
O 2011 m. sausį pasirašyta ir sutartis, kurioje numatytas 2,55 mln. eurų sėkmės mokestis, jau paminėtas A. Skardžiaus. Jis sumokėtas už „Hitachi", kaip investuotojo į AE statybą, suradimą, nors statyba ir neįvyko.
Įdomiausia, kad ne viena sutartis dėl paslaugų, susijusių su konsultacijomis dėl AE statybos, su įvairiomis kompanijomis buvo pasirašyta jau tuomet, kai Seimas 2012 m. viduryje buvo nutaręs dėl statybos paskelbti referendumą, todėl klausimas buvo pakibęs ore.
Galų gale 2012 m. rudenį gyventojai pasisakė prieš AE statybą.
D. Grybauskaitės „ausys"
Atėjus į valdžią socialdemokratams, premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyva Generalinėje prokuratūroje inicijuotas viešojo intereso gynimas VAE. Tačiau K.Vagneriui patikėtas tyrimas buvo nuslopintas.
Sprendžiant iš prokuroro parodymų A.Skardžiaus komisijai, ne be Dalios Grybauskaitės vadovautos prezidentūros žinios.
„Susipažinęs su VAE pirkimų dokumentais pastebėjau, jog gali būti teisinių ir faktinių pagrindų inicijuoti viešojo intereso gynimą ir kitose srityse, galinčiose išeiti už man patikėto tyrimo ribų. Tą ketinau padaryti, nustatyta tvarka surašydamas tarnybinį raštą.
Tačiau mane pasiekė žinia, jog šalies prezidentūroje, tikėtina, yra gautas skundas, kuriame gali būti teigiama, kad aš, bendrai veikdamas su advokatu K.Virbicku, siekiu savo tyrimo pagalba užimti „Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus pareigas.
Dėl šios priežasties 2013-08-28 tarnybiniu raštu kreipiausi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas ištirti man mestus įtarimus. Išsamaus atsakymo į mano prašymą negavau.
Manau, kad skundu į prezidentūrą buvo siekiama mane „kompromituoti", siekiant neplėsti man patikėto tyrimo ribų arba apskritai nušalinti nuo tyrimo", - A. Skardžiaus vadovautą komisiją informavo K. Vagneris.
- Kodėl buvo nutrauktas jūsų pradėtas tyrimas?
- Buvo du tyrimai: ikiteisminis, kuris, kiek suprantu, nė buvo baigtas ir, regis, vienas asmuo nuteistas, ir maniškis - dėl viešojo intereso gynimo.
Jis baigtas, nes VAE priėmė šiokius tokius sprendimus, patenkinančius dalį mano reikalavimų - nutraukta dalis pirkimų, tačiau norėjau plėstis toliau, bet man nelabai leido.
- Buvo spaudimas iš jūsų vadovybės ar iš aukščiau? Gal iš prezidentūros?
- Praėjo labai daug laiko, nenorėčiau grįžti prie to paties, nes man tai kainavo labai brangiai. Turiu mintyje - sveikatos prasme.
- Liudydamas A. Skardžiaus komisijai pripasakojote visokiausių baisybių.
- Taip, buvo visko - kad pirkimai neįtraukti į metinius pirkimų planus ir panašiai. Tačiau tuo metu buvo tokia situacija, kad kai kam nebuvo patogu, jog vyktų platesnis ir gilesnis tyrimas.
- Dabar nebesate prokuroras, tačiau turbūt vis tiek stebite įvykius iš šalies. Ar pastebite dalykų, ypač energetikos sektoriuje, kur reikėtų ginti viešąjį interesą, kad nebūtų taškomi mokesčių mokėtojų pinigai?
- Kalbant apie energetiką, tai joje tokie pinigai sukasi, kad baisu.
Čia labai reikia kruopščiai tyrinėjančių rankų. Juo labiau kad tuoj prasidės vėjo jėgainių jūroje statybą, į kurią bus tiek milijardų sudėta. Ir aš turiu tokių įtarimų, jog ar tai tik nesusiję su spaudimu nepirkti pigios energijos iš Astravo AE.
Aišku, tai tik žmogaus iš šalies įspūdis. Tačiau jis stiprus, nes visi iš šalies perka, o mes - ne. Vietoj to norima sukišti pinigus į jūrą, jūs pats apie tai rašėte.
Negana to, ten neprileis kitų, tik savus. Reiškia, milijardus dalinsis savi. Kad nebūtų alternatyvos, spaudžiama nepirkti iš Astravo.
Nenori prisiminti
„Vakaro žinios" teiravosi kelių VAE pirkimams vadovavusių asmenų, kieno iniciatyva buvo sudarytos sutartys, kodėl pasirinktas toks jų turinys, kas asmeniškai jas pasirašė, kodėl sumokėtas „sėkmės mokestis", nors jokios sėkmės nebuvo, tačiau tegavo atsakymą, kad viskas vyko labai seniai ir jau užsimiršo.
Tik R.Švedas pridūrė: „Konsultantų užduotis buvo surasti strateginį investuotoją, o ne, kaip teigiate, įgyvendinti visą Visagino AE projektą.
Todėl atsakymas į klausimą dėl sėkmės mokesčio už strateginio investuotojo į Visagino AE suradimą yra jūsų klausime - strateginis investuotojas buvo surastas, todėl sėkmės mokestis buvo sumokėtas. Detales reikėtų tikslintis sutartyje."
Mykolas Majauskas. Eltos nuotr.
Rašyti komentarą