Lietuvių kalbos egzamino temos abiturientų neišgąsdino

Laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą visoje Lietuvoje pasirinko 17 504 kandidatai, mokyklinį - 9 208, Klaipėdoje šį egzaminą pasirinko laikyti 1 813 abiturientų. 1093 abiturientai laikė valstybinį egzaminą, 720 - mokyklinį.

Jaunuoliai buvo išskirstyti po skirtingus egzaminų centrus įvairiose uostamiesčio ugdymo įstaigose. Užklijuotuose vokuose jie gavo egzaminų lapus su temomis.

Šiais metais laikantiesiems lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą buvo pasiūlytos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Joną Radvaną, Marcelijų Martinaitį arba temą „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“, kuriai rekomenduota pasirinkti šiuos autorius: Šatrijos Raganą, Vincą Mykolaitį-Putiną.

Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“ arba „Metų laikai literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai: Jurgis Savickis, Antanas Škėma ir Kristijonas Donelaitis, Bronius Krivickas - antrajai temai.

Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Ar lengva mylėti?“ (rekomenduojami autoriai: Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas) ir „Kada žmonės susivienija?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Kudirka).

Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Jauno žmogaus vaizdavimas literatūroje“ ir „Miestas literatūroje“ bei remtis Adomu Mickevičiumi, Mariumi Katiliškiu (pirmoji tema), Vincu Mykolaičiu-Putinu, Antanu Škėma (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.

Mokiniai turėjo remtis bent vienu privalomu autoriumi, tačiau jį galėjo rinktis ne tik iš tų, kurie buvo nurodyti prie temos, bet iš visų privalomų autorių (besimokantiems bendruoju kursu jų yra 26, išplėstiniu - 36), kurie buvo pateikti užduoties sąsiuvinyje.

Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas truko 4 valandas, mokyklinis - 3,5 valandos.

„Per 12 metų gal šį bei tą išmokome“

Po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kurį laikė Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, su „Vakarų ekspreso“ įspūdžiais pasidalijo keturi „Žemynos“ gimnazijos abiturientai.

Visi jie pasirinko rašyti samprotavimo temas. „Paprastai samprotavimo temos būna lengvesnės, tad joms daugiausiai skyrėme dėmesio mokydamiesi. Šįsyk atrodo, kad ir literatūrinės temos buvo lengvos, tačiau, kadangi mokėmės rašyti samprotavimo temas - tai jas ir rašėme“, - teigė pašnekovai.

„Man atrodo, kad samprotavimo temos buvo labai sunkios. Pasirinkau temą “Kas turi vertę, bet neturi kainos?„ Rėmiausiu J. Radvanu ir Maironiu. Jaučiuosi parašiusi normaliai, gal ne iki galo supratau temą, gal remdamasi Maironiu kiek “prigrybavau", - po egzamino nerimavo Gustė ir prisipažino, kad jaučiasi labai pavargusi.

„Laiko egzaminui pakako, tačiau esu linkusi labai ilgai galvoti prieš rašydama. Tad perrašinėti pradėjau likus tik valandai iki pabaigos. Dabar labai skauda ranką“, - pasiguodė abiturienė.

Gvidas, pasirinkęs tą pačią temą, samprotavo, kad neįkainojamos yra laisvė ir meilė, ir rėmėsi V. Krėvės kūriniu „Skirgaila“ ir V. Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“. „Abejoju savo rašiniu. Atrodo, kad kiek dirbtinai susiejau kūrinį su duota tema. Labai jaudinausi“, - sakė abiturientas.

Samprotavimo temą „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“ pasirinkęs Aringas rėmėsi V. Mykolaičio-Putino ir J. Savickio kūryba. "Man atrodo, kad ši tema nesunki, o tema apie vertę ir kainą - ne man. Nesupratau jos. Literatūrinės temos taip pat nesudėtingos, bet mes jų nesimokėme rašyti.

Tikiuosi, kad parašiau ją gerai. Gal išlaikysiu. Laiko pakako, išėjau likus gal pusvalandžiui iki egzamino pabaigos. Nejutau jokio streso. Atėjau kaip į pamoką paprastą. Atėjau, parašiau, išėjau. Padariau, ką galėjau. Bus, kaip bus. Dar dabar nesuvokiu, kad egzaminą rašiau", - ramiai dėstė Aringas.

Stereotipus savo samprotavimo temoje nagrinėjo ir „Žemynos“ gimnazijos abiturientas Airidas. Rėmiausi V. Mykolaičio-Putino ir B. Krivicko kūriniu „Dovydas prieš Galijotą“. Man neatrodo sunki tema. Per dvylika metų vis tiek išmoksti šį bei tą", - nusišypsojo Airidas.

Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 12 d.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant gauti brandos atestatą ir vienintelis egzaminas, kurį galima perlaikyti tos pačios egzaminų sesijos metu.