Lietuvis Ukrainoje: kai ukrainiečiai siunčia į frontą menkai parengtus karius, gerai, kad rusai neparengti visai

Ukrainoje nuo karo pradžios dirba instruktorių grupė „Misija Gyvačių sala“, kuriai vadovauja Lietuvos atsargos karys Sigitas Maliauskas.

Jis ir kiti instruktoriai stengiasi perduoti ukrainiečiams tiek savo patirties, kiek spėja per labai trumpą laiką.

3 savaitės vietoje 3 mėnesių

Kaip S. Maliauskas pasakojo portalui Alfa.lt, vienu metu instruktoriai apmoko nuo 800 iki 1500 ukrainiečių. Vienam instruktoriui vidutiniškai tenka nuo 30 iki 100 karių.

Vedami baziniai karių mokymai, kurių programą tenka gerokai modifikuoti dėl laiko stokos.

„Jei matėte naujienas apie Jungtinėje Karalystėje apmokomus ukrainiečius, žinote, kad ten vienam instruktoriui tenka 10–12 karių, bet mūsų per mažai, kad dirbtume su tokiomis optimaliomis grupėmis.

Kai sužinome, kokio dydžio grupę gausime, kviečiamės žmones iš Lietuvos ir iš Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono, su kuriuo dirbame ranka rankon.

Bazuojamės Lvive, o antroji mūsų grupė šiuo metu dirba Odesos srityje“, – pasakojo karys.

Jis pasakojo, kad lietuviams įprastą 3 mėn. bazinio parengimo kursą tenka suspausti į 2–3 savaites – kariaujanti šalis negali sau leisti daugiau.

„Jei pasiseks, netrukus parengimui gausime mėnesį

. Bent jau taip mums žadėta. Trukmė vis tiek nesulyginama ir mums tenka atitinkamai pritaikyti mokymų kursą.

Atsisakome kai kurių dalykų, kurių kariai galės išmokti ir mūšio lauke, išmokyti vienas kitą.

Priešakinėse pozicijose yra nuo 2015 m. tarnaujančių veteranų, kurie tikrai gali išmokyti, kaip su palapinsiauste elgtis.

Palyginti galiu tokiu pavyzdžiu: Lietuvoje ketvirtą mokymų dieną kariams pristatomi sauso maisto daviniai, o ukrainiečius mes jau mokome šaudyti koviniais šoviniais.

Su maistu kaip nors patys išsiaiškins“, – sakė S. Maliauskas.

Sovietinis palikimas

Anot instruktorių komandos vadovo, Ukrainos kariuomenė turi nemažai problemų, tarp kurių trumpas eilinių karių parengimas nėra svarbiausia. Trūksta gerai apmokytų, patyrusių vadų.

„Per dieną gali apmokyti karį naudoti ginklą, o vadu per dieną netapsi. Ukrainoje nėra kada net atrinkinėti kandidatų“, – sakė Lietuvos kariuomenės veteranas.

„Aiškiname kareiviams, kad jie turi padėti vienas kitam.

Mažiausias vienetas yra skyrius, kuris jiems yra šeima, komanda. Vadas turi rūpintis savo karių gerove, bet kariai turi suprasti, kad ir jam sunku“, – pasakojo S. Maliauskas.

Vadų trūkumas reiškia, kad daugybės, kartais pačių svarbiausių, dalykų Ukrainos kariuomenė mokosi mūšio lauke. Ukrainiečių karininkai dažnai neapmokyti sąveikos tarp didesnių junginių.

„Lietuvos kariuomenė rengia pratybas skyriaus, būrio, kuopos, bataliono lygmenimis.

Ukrainos kariuomenėje koviniai įsakymai išduodami brigados lygmenyje. Įsivaizduojate skirtumą?“ – retoriškai klausė instruktorius.

Daugelio įvairių dalinių ir pajėgumų sąveikos elementų ukrainiečiai ėmė mokytis tik šiame kare. Pavyzdžiui, jie pirmą kartą naudoja žvalgybai bepilotes skraidykles ir šito mokosi „vietoje“.

Iš esmės Ukrainos kariuomenės struktūra yra sovietų palikimas, ir lietuviai instruktoriai visada stengiasi išaiškinti ukrainiečiams NATO metodų privalumus.

„Atgavę nepriklausomybę, mes Lietuvoje per 10 metų perėmėme NATO struktūrą ir modus operandi.

Tačiau padarėme tai, nes būtinai reikėjo – kitaip nebūtume priimti į NATO. Ukrainiečių niekas niekada „nevertė“ to daryti.

Ką kalbėti apie NATO pavyzdžio operacijų valdymo sistemą, jei net kasti apkasus ukrainiečiai mokomi pagal Antrojo pasaulinio karo standartus – vienas apkasas vienam kareiviui.

Lietuvoje mes turime NATO standarto karinę doktriną, mokymo priemones.

Ukrainoje nieko tokio nėra. Visi jų vadovėliai – sovietiniai ir karo metu to pakeisti neįmanoma.

Mes tiesiog stengiamės mokymuose ukrainiečiams išaiškinti, kodėl mūsų būdai yra pranašesni už jų“, – pasakojo S. Maliauskas.

Geresni už rusus

Kaip pasakojo Alfa.lt pašnekovas, ukrainiečiai yra labai gerai motyvuoti kariai, kovinė dvasia stipri. „Jie labai nori laimėti ir jiems netrūksta ryžto kautis.

Jie kaunasi už savo namus ir artimuosius ir nekelia sau klausimo, ar okupantai sugriaus jų namus.

Klausimas yra tik kada, jei jų nesustabdysi. Rusas neturi supratimo, už ką jis kariauja“, – aiškino instruktorius.

„Mūšyje žūstančių kareivių santykis yra Ukrainos naudai ne dėl to, kad ukrainiečiai yra labai geri kariai, o dėl to, kad rusų kareiviai – visiški žiopliai.

Lietuvoje karius mokome ilgai ir nuosekliai ne dėl to, kad pinigų neturime kur dėti, o dėl to, kad norime turėti gerus, išmintingus karius.

Kiek žinau, Rusijoje apskritai nevyksta joks rengimas. Rusų kareivis pasirašo sutartį, gauna ginklą, jei labai pasiseka – pašaudo šaudykloje ir vyksta į karą“, – sakė karys.

Taigi, nors ukrainiečių parengimas ir šlubuoja, šiuo atžvilgiu jie yra pranašesni už okupantus.

Abi pusės praranda arba netgi jau prarado daugelį geriausiai parengtų karių. Tokia yra visų karų tikrovė – sunkiausios užduotys tenka geriausiems.

Karo pradžioje Rusija metė į mūšį geriausias tankų ir desantininkų divizijas, kurios greitai nukraujavo.

Deja, sunkiausiuose fronto ruožuose nuo pirmų dienų žuvo ir geriausi ukrainiečių kariai.

Neišvengiami nuostoliai

Anksčiau su Alfa.lt bendravę lietuvių instruktoriai ne kartą kalbėjo apie atsakomybės naštą ir nuoskaudą, kai žūdavo jų apmokyti kariai. Kai kurie instruktoriai patys prašydavosi į priešakines linijas.

Ne išimtis ir „Gyvačių sala“ – į frontą taip pat prašėsi ir kai kurie šios komandos nariai.

„Karas yra karas. Vakar kalbėjausi su mūsų apmokyto bataliono vadu – per pastarąsias dvi dienas žuvo daugiau nei 60 karių. Klausiau jo, gal mes kažko ne to mokome. Gal reikia kažką keisti?

Atsakė, kad ne – artilerijos ugnies intensyvumas toks, kad sviediniai ir raketos niokoja ištisus kvadratus ir neišvengiamai žūva kariai.

Kai kanonada nesiliauja 6 valandas, manevravimo mūšio lauke įgūdžiai nepadeda išgyventi“, – pasakojo S. Maliauskas.

Deja, Rytų fronte vyksta toks karas, kuriame kareiviai žūsta net nematę priešo. Apšaudymo metu neįmanoma sužeistųjų evakuacija, karių nespėja nugabenti į lauko ligonines užnugaryje. Galiausiai pasitaiko atvejų, kad užnugaryje paruoštas evakuacinis transportas per atsitiktinumą „padengiamas“ artilerijos dar anksčiau nei kariai pozicijose.

„Nori – nenori, o tokiame kare vis pataiko. Rusai į nieką nesitaiko – šluoja ištisus plotus. Evakuoti neįmanoma. Apmokome karius pirmosios pagalbos ir sužeistieji dažnai negali tikėtis nieko geresnio. Arba draugai sustabdė kraujavimą, arba ne…“ – pasakojo S. Maliauskas.

Prisidėti prie paramos „Misijai Gyvačių sala“ galite ir aukodami:

www.ikipergales.lt

VšĮ „Iki pergalės“

Kodas 306040086

IBAN LT177300010171472276

Contribee https://contribee.com/iki-pergales tapę prenumeratoriais ar skirdami vienkartinę paramą, prisidedate prie mūsų misijos kovoje prieš orkus. Mūsų draugų dėka esame atleisti nuo bet kokių contribee mokesčių, tad kiekvienas Jūsų pervestas centas pasiekia mus ir yra panaudojamas mūsų veiklai.

Norintys pristatyti reikalingus daiktus susisiekite su Aiva, tel. +370 612 09 663.

alfa.lt