„Lidl“ – kaltinimai diskriminacija: akcijos ir nuolaidos sunkiau prieinamos senjorams

Išmaniesiems telefonams skirtą programėlę pristačiusi „Lidl Lietuva“ taip pasekė konkurentų pavyzdžiu ir stojo greta kitų lietuviškų prekybos tinklų, kurie jau anksčiau pirkėjams pasiūlė įvairias lojalumo korteles ir programas.

„Lidl“ programėlė vartotojams taiko įvairius pasiūlymus įsigyti prekes pigiau, galimybę dalyvauti žaidime ir laimėti prizus.

Tačiau ne visiems tiko novatoriškas „Lidl“ variantas – atsisakyti tradicinių lojalumo kortelių ir naudoti mobiliąją programėlę. Alfa.lt išsiaiškino, kad jau spalio 5 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo vyro skundą, kuriame teigta, kad ši programėlė – diskriminuojanti tam tikras socialines grupes.

Vyras nurodė, kad „yra pensinio amžiaus ir nesinaudoja technologinėmis inovacijomis, kitaip tariant, išmaniuoju telefonu, todėl neturi galimybės pigiau įsigyti „Lidl“ parduotuvėse prekių, kurioms taikoma nuolaida“.

Skunde taip pat buvo teigiama, kad dėl galimybės įsigyti prekių pigiau tik naudojantis programėle „asmenys diskriminuojami amžiaus ir socialinės padėties pagrindais“.

Parduotuvė atvira visiems, programėlei reikia telefono

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai informaciją pateikęs „Lidl“ parduotuvių tinklas nurodė, kad maisto ir ne maisto prekių pasiūlymais ir nuolaidomis, akcijomis jų galiojimo laikotarpiu gali pasinaudoti „visi prekybos tinklo klientai be jokių išimčių ir (ar) apribojimų dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindų“.

Anot bendrovės atstovų, norint pasinaudoti maisto ir ne maisto prekių pasiūlymais ir nuolaidomis (akcijomis), reikia tik „apsilankyti bei apsipirkti „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse, esančiose Lietuvos teritorijoje, to pasiūlymo ir nuolaidų (akcijų) galiojimo laikotarpiu“.

„Lidl Plus“ yra klientų lojalumo programa, taip pat skirta visiems „Lidl“ parduotuvių tinklo klientams, „tačiau, norint tapti „Lidl Plus“ naudotoju / klientu, reikia užsiregistruoti ir susikurti naudotojo paskyrą „Lidl Plus“ programėlėje, parsisiunčiant ją į išmanųjį mobilųjį įrenginį, kuris turi prieigą prie interneto“.

„Lidl Lietuvos“ atstovai taip pat nurodė, kad dalį veiksmų galima atlikti tik su išmaniuoju telefonu, įprastos lojalumo kortelės tokiu atveju gali neužtekti: „Užsiregistravus „Lidl Plus“ programėlėje yra suteikiamas kliento numeris bei suteikiama vardinė / skaitmeninė „Lidl Plus“ kortelė, kurios QR kodą reikia kiekvieną kartą nuskenuoti kasoje, kad būtų identifikuota naudotojo / kliento tapatybė.

Užsiregistravus „Lidl Plus“ programėlėje galima naudotis „Lidl Plus“ pasiūlymais, vienkartiniais kuponais bei po kiekvieno apsipirkimo dalyvauti žaidime „Trink ir laimėk“, taip pat programėlėje turėti ir saugoti skaitmeninius apsipirkimo kvitus.“

„Lidl Lietuva“ taip pat nurodė, kad parduotuvių tinklo klientai, neturintys „Lidl Plus“ programėlės, turi lygiai tokias pačias galimybes (kaip ir prieš atsirandant „Lidl Plus“ programėlei) pasinaudoti „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse klientams pateikiamais maisto ir ne maisto prekių pasiūlymais ir nuolaidomis ar akcijomis.

Tiesioginės diskriminacijos nėra. Bet yra netiesioginė

Pateiktą skundą galima vertinti įvairiai – ir kaip išmaniojo telefono nenorinčio pirkti įžeidaus pensininko priekabes, ir kaip pagrįstą bandymą kovoti su diskriminacija.

Skundą išnagrinėjusi Lygių teisių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė konstatavo, kad šiuo atveju tiesioginės diskriminacijos nėra, tačiau priekaištų prekybos tinklui turėjo.

Anot kontrolierės, kadangi Lietuvoje nemaža dalis visuomenės yra vyresnio amžiaus, o informacinėmis technologijomis nesinaudoja ar nemoka naudotis, tokia „Lidl“ politika, kai nuolaidos suteikiamos tik išmaniaisiais telefonais besinaudojantiems vartotojams, yra ydinga, ją galima laikyti netiesiogine diskriminacija.

Remiantis kontrolierės sprendimu, netiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip „veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“.

B. Sabatauskaitės vertinimu, prekybos tinklo naudojama programėlė, deja, atitinka netiesioginės diskriminacijos kriterijus.

„Sutiktina su „Lidl“ rašte išdėstyta pozicija, kad parsisiųsti „Lidl plus“ programėlę gali visi „Lidl“ klientai be išimties. Tačiau pasinaudoti ja gali tik tie klientai, kurie turi išmaniuosius telefonus, turinčius prieigą prie interneto.

„Lidl“ rašto rengėjų teigimu, ši sąlyga yra privaloma, kadangi „Lidl Plus“ klientų lojalumo programa taiko vardines / skaitmenines „Lidl Plus“ klientų korteles su QR kodu, kurį reikia kiekvieną kartą nuskenuoti kasoje, kad būtų identifikuota naudotojo / kliento tapatybė.

Kitaip tariant, asmuo, kuris dėl tam tikrų priežasčių nesinaudoja išmaniuoju telefonu (įrenginiu) ir / arba jo įrenginys neturi prieigos prie interneto, negali pasinaudoti „Lidl plus“ siūlomomis akcijomis, nuolaidų kuponais ir įsigyti tam tikrų prekių pigiau (kartais iki 40 proc. pigiau) nei asmenys, kurie naudojasi išmaniuoju įrenginiu, turinčiu prieigą prie interneto.

Atsižvelgiant į tai, kad tik kas trečias–ketvirtas pensinio amžiaus asmuo naudojasi išmaniuoju įrenginiu ir internetu, akivaizdu, kad būtent šio amžiaus asmenys atsiduria blogesnėje padėtyje, apsipirkdami „Lidl“ parduotuvėje, nes neturi galimybių pasinaudoti „Lidl plus“ teikiamomis akcijomis, nuolaidų kuponais, o tai laikytina faktiniu naudojimosi teisėmis apribojimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad „Lidl“ prekybos tinklo siūlomos „Lidl plus“ nuolaidų programėlės naudojimosi sąlygos netiesiogiai diskriminuoja vyresnio amžiaus klientus bei prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 8 str. 1 punkte išdėstytai nuostatai, kuri įpareigoja prekių ir paslaugų teikėjus visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas“, – rašoma lygių galimybių kontrolierės sprendime.

Tokias išvadas priėmusios B. Sabatauskaitės sprendime taip pat nurodoma, kad nutarta kreiptis į „Lidl Lietuvos“ vadovą ir siūlyti apsvarstyti galimybę išplėsti „Lidl plus“ programėlės naudojimosi sąlygas, kad būtų užtikrintos lygios teisės visiems klientams, neatsižvelgiant į jų amžių, taip pat pareigoti „Lidl Lietuvos“ vadovą išnagrinėti šį sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymo eigą informuoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Kontrolierės sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

Alfa.lt pasiteiravo „Lidl Lietuvos“, kaip prekybos tinklas vertina kontrolierės sprendimą ir ar skundė, o gal dar tik ketina apskųsti jį teismui, taip pat – ar ketinama apsvarstyti siūlymą išplėsti programėlės naudojimosi sąlygas, kad ši taptų prieinamesnė pagyvenusiems žmonėms.

Prekybos tinklo atstovė Lina Skersytė trečiadienį pranešė, kad Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas buvo išnagrinėtas ir įvertintas, apsvarstyta, ar galima išplėsti lojalumo programėlės naudojimosi sąlygas, rengiamas atsakymas B. Sabatauskaitei.

„Lidl Lietuva" išnagrinėjo gautą Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą ir įmonės viduje apsvarstė galimybę išplėsti klientų lojalumo programėlės „Lidl Plus" naudojimosi sąlygas. Šiuo metu yra rengiamas oficialus atsakymas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai su išdėstyta „Lidl Lietuva" pozicija bei informacija apie sprendimo vykdymo eigą“, – rašė L. Skersytė.

Klaidinantys argumentai

Sprendime B. Sabatauskaitė taip pat nurodė, kad kritiškai vertintinas „Lidl“ argumentas, kad parduotuvių tinklo klientai, neturintys „Lidl Plus“ programėlės, turi lygiai tokias pačias galimybes kaip ir prieš atsirandant „Lidl Plus“ programėlei pasinaudoti „Lidl“ parduotuvėse klientams pateikiamais pasiūlymais ir nuolaidomis bei akcijomis.

„Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie galimybę pasinaudoti „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės teikiamais akciniais pasiūlymais, o apie nuolaidas (akcijas), kuriomis klientas gali pasinaudoti tik turėdamas „Lidl plus“ programėlę.

„Lidl“ argumentai, kuriuose „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse siūlomos nuolaidos (akcijos) tapatinamos su „Lidl plus“ programėlėje nurodytais pasiūlymais, nuolaidomis (akcijomis), yra klaidinantys ir nepagrįsti, nes kitu paaiškinimu taip pat pateikiama informacija, kad užsiregistravus „Lidl Plus“ programėlėje galima naudotis „Lidl Plus“ pasiūlymais“, – rašoma sprendime.