Laisvės premija įteikta Europos Parlamentui ir Petrui Plumpai

Šeštadienį Seime vykusiame iškilmingame minėjime apdovanojimą laureatams įteikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

EP skirtą premiją atsiėmė Lietuvoje viešinti EP pirmininkė Roberta Metsola.

EP Seimas skyrė Laisvės premiją už pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį. EP taip pat įvertintas už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį integracijoje į Europą Sąjungą.

Seimo sprendimu, Petrui Plumpai apdovanojimas skirtas už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

P. Kuzmickienė apie P. Plumpą: jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, kalbėdama apie Laisvės premijos laureatą Petrą Plumpą, akcentavo, kad  jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose.

„Kietas, nes būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos, mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, kad ir užrašu „Pasiimk kastuvą ir išsikask sau duobę“, kurio trumpinys reiškė komjaunimo organizacijos pavadinimą. Šešiolikos jis įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją. Septyniolikos jis kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne. Iki kol bus laisva Lietuva. Jis priesaikos laikėsi visada“, – apie P. Plumpą kalbėjo P. Kuzmickienė.

Būdamas devyniolikos – 1958 m. vasario 16-os išvakarėse P. Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę.

„Už tai – septyneri metai Mordovijos lageryje. Petras Plumpa grįžęs iš lagerio vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba. Jis rengė daugiau nei 17 000 žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, kuris buvo perduotas Brežnevui. Po metų, 1972 m. Petras Plumpa – jau prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“. Dar po metų – suimtas antrą kartą ir nuteistas 8-iems metams lagerio“, – sakė P. Kuzmickienė.

EP raginamas aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė, kalbėdama apie EP skirtą apdovanojimą, akcentavo jo vaidmenį ginant demokratiją ir atkreipė dėmesį į paramą Ukrainai.

„Ponia Roberta Metsola, mes nepamirštame tos aplinkybės, kad jūs esate pirmoji iš ES vadovų, aplankiusi Kijevą po rusų invazijos. Kaip ir nepamirštame to, kad Europos Parlamentas pasekė Lietuvos Seimo pavyzdžiu, pripažindamas Rusiją terorizmo rėmėja. Kaip ir nepamirštame to, kad europarlamentas pripažino Holodomorą Ukrainoje genocidu“, – sakė P. Kuzmickienė.

Kalbėdama apie 2019 metais EP priimtą rezoliuciją apie atminties svarbą, parlamentarė ragino aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos.

Jos nuomone, išryškėja vienas svarbus neatliktas darbas – ligi šių dienų skirtingai vertiname komunizmo ir nacionalsocializmo nusikalstamus totalitarinius režimus.

„Turėtume abu režimus tinkamai įvertinti teisiškai ir istoriškai. Juk negalime vienur matyti vadinamąją komunizmo romantiką, bet nematyti ją lydėjusių komunistinio režimo siaubingų, nesuvokiamų nusikaltimų, pražudžiusių milijonus“, – sakė P. Kuzmickienė.

Anot jos, svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją, kurio, Seimo narės manymu, stokojame.

„Šiandien vykstančio karo akivaizdoje kyla klausimas, ar viską padarėme, kad Ukrainos karas už Vakarų civilizaciją, už mus visus, būtų suprastas, o visuomenės stovėtų kovoje už Ukrainos ir Europos laisvę. Vakarų lyderiai nesugebėjo įtikinti savo tautų, su kokiu monstru esame susidūrę, kokia yra šios patvaldystės prigimtis, kokios yra revizionistinės Rusijos keliamos ilgalaikės grėsmės.

Sankcijos, ginklai, jų savalaikis perdavimas Ukrainai yra nepaprastai svarbu. Tačiau esu įsitikinusi – svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją. O to pasirengimo, pripažinkime, stokojame“, – sakė ji.

Kaip teigė P. Kuzmickienė, ateitis privalo būti kuriama ne tik ateities įžvalgų, bet ir istorijos faktų bei teisingumo totalitarizmo ir autokratijų aukoms pagrindu. 

„Atmintis – mūsų sielos dalis. Bet tą dalį praradę – prarasime save. Todėl mums visiems ypatingai svarbūs tie politiniai Europos Parlamento ir jo narių sprendimai, kuriais įvertinami totalitariniai ir autoritariniai režimai, įprasminami aukų prisiminimai, atsigręžiama į Europos istorinę sąžinę kaip mūsų moralės dalį. Pabrėžiama istorinės atminties svarba Europos ateičiai. Tai– tikroji Europos stiprybė, jos pagrindas. Ir tai parodys, kad mūsų nesutryps tie, kurie klastoja istoriją. Ir kurie klastotėmis teisina karą“, – sakė  Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

„Tikiu tuo, ką sako Volodymyras Zelenskis: „Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Ir girdžiu tai atkartojantį Europos Parlamentą“, – akcentavo politikė.

ELTA primena, kad pernai lapkričio 23 d. Seimas nutarė skirti dvi 2023 metų Laisvės premijas – P. Plumpai ir EP.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija yra tradiciškai įteikiama Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. sausio 13-ąją.

2022 metų Laisvės premiją yra gavęs Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.