Žvejė Gintarė: „Jei reiktų rinktis tarp suknelės ir meškerės, žinoma, laimėtų meškerė“

Lenktyniauja ne su vyrais, o su žuvimi

Gintarė pasakojo, kad žvejoja dar tik ketverius metus, tačiau gerai prisimena, kad noras griebtis meškerės buvo nuo pat mažens.

„Žvejoti norėjau nuo vaikystės. Net nežinau iš kur tas noras, nes šeimoje niekas nežvejojo, tik mama yra pasakojusi, kad senelis buvo užkietėjęs žvejys.

Iš vaikystės dar prisimenu, kad, atrodo, per Kalėdas buvau gavusi dovanų meškerę, bet tėtis tik vieną kartą nusivežė su ja pažvejoti“, – prisimena moteris.

Vis dėlto 2018 m. kovo 18 d. Gintarei visam laikui įstrigo atmintyje. Būtent tą dieną jos vaikystės svajonė išsipildė, kai vienas iš draugų sutiko jai padėti išsigręžti eketę ir pamokyti žvejoti.

„Iki šiol prisimenu tą datą ir net pirmąją pagautą žuvį prisimenu! Nuo tos dienos viskas ir prasidėjo“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė labai džiaugiasi tokiu neįprastu moterims pomėgiu, tačiau neslepia, kad iš pradžių neretai sulaukdavo ir žeidžiančių komentarų.

Nepratę matyti moters su meškere rankose žvejai negailėdavo tokių replikų kaip „moters vieta virtuvėje“ ar „moteris ant ledo tik nelaimę neša“. Vis dėlto į tokias reakcijas Gintarė dabar reaguoja su šypsena, ir sako, kad „ant kranto aš žvejas, ne žvejė.“

„Dabar bet kokia neigiama frazė jau sukelia šypseną ir apskritai aš neteikiu reikšmės tam, kad aš esu moteris ir žvejoju. Nuo pat pirmų varžybų stengiausi neišsiskirti iš kitų žvejų, niekada neprašau kažkokių palengvinimų ar nuolaidžiavimų.

Pamenu, kaip po vienų laimėtų varžybų žurnalistė parašė straipsnį pavadinimu „Gintarė aplenkė aštuonias dešimtis vyrų“. Nuo to laiko visada labai noriu pabrėžti, kad varžybose ne su vyrais lenktyniauju, o su žuvimi – ar pavyks ją pergudrauti ar ne“, – pasakojo pašnekovė.

Vienintelė moteris komandoje

Paklausta, kaip trumpai galėtų save apibūdinti, Gintarė iškart pabrėžė, kad yra sportinės žūklės klubo „Fishing Fanatics“ narė. Moteris su meškere ne tik leidžia savo laisvalaikį, tačiau ir dalyvauja varžybose net trijose disciplinose: dugninės, method feeder ir poledinėje žūklėje.

„Labiausiai man patinka poledinė žūklė, todėl mielai gyvenčiau ten, kur visus metus tęsiasi žiema. Nors dar vasara, bet jau dabar laukiu to momento, kuomet vėl lipsiu ant ledo“, – šypsosi moteris.

Visgi dalyvavimas  varžybose nebuvo planuotas. Kartą žvejojant vienas iš varžybų organizatorių ėmė ir pakvietė Gintarę prisijungti ir, nors pašnekovė iš pradžių atsisakė tokio pasiūlymo, tačiau neilgai trukus pasiryžo tokiai avantiūrai.

„Yra tekę ne kartą tapti varžybų prizininke arba nugalėtoja, tiek asmeniškai, tiek kartu su komanda. Bet tai ne vien asmeninis mano nuopelnas, o visų žmonių kurie pasidalijo su manimi savo patirtimi ir žiniomis.

Esu dėkinga klubo „Fishing Fanatics“ vaikinams, kurie noriai dalijasi patirtimi ir patarimais bei, kad į savo vyrišką komandą priėmė ir mane“, – džiaugėsi ji.

Gintarė šiuo metu yra vienintelė šio sportinės žūklės klubo narė moteris. Nors daug kam gali pasirodyti, kad moterims dažnai būdingas kruopštumas gali pasitarnauti šiame sporte, tačiau ji atvira – vyrai čia kur kas pranašesni.

„Tikrai esu ne kartą kalbant po treniruotės ar varžybų su komandos nariais supratusi, kad aš kiek kitaip į kai kuriuos žūklės niuansus žiūriu ir tai dažniau pakiša koją nei padeda.

Žinau, kad daugelis kaip pranašesnes įvardintų tokias moteriškas savybes kaip kruopštumas ar kantrybė, tačiau kiek daug tarp žvejų kantrių ir kruopščių vyrų! Net moterims yra dar ko iš jų pasimokyti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Žiemą norėtų žvejoti kasdien

„Iš šono, nežvejojančiam žmogui tai gali atrodyti labai lengva – užmeti ir lauki, tačiau taip nėra“, – apie klaidingą požiūrį į žvejus komentavo Gintarė.

Ji teigė, kad nors išmokti žvejybos pradmenų ir nėra sunku, tačiau norint gilintis į šį sportą ar net dalyvauti varžybose ir jose laimėti, reikia didelio bagažo žinių. Taip pat Gintarė neslėpė, kad priklausomai nuo pasirinkto žvejybos būdo, gali tekti investuoti ir finansiškai.

„Norint pasiruošti varžyboms tenka daug treniruotis, išbandyti įvairias jaukų kombinacijas, keliauti, nes varžybos vyksta įvairiose Lietuvos vietose. Taip pat, pavyzdžiui, žvejojant dugnine meškere reikalingas didelis inventorius – platforma, jos įvairūs priedai, taip pat ir įvairios meškerės.

Taip, šis užsiėmimas kainuoja, tačiau jei reikėtų rinktis tarp suknelės ir meškerės, tai aišku, kad laimėtų meškerė“, – šypsojosi žvejė.

Moteris pati šiam užsiėmimui stengiasi skirti kiek įmanoma daugiau laiko. Ji žvejoja beveik ištisus metus, bando atrasti laiko ne tik kiekvieną savaitgalį, tačiau ir darbo dienomis.

„Žiemą norėtųsi žvejoti kiekvieną dieną, todėl šiai žiemai jau planuojuosi ledo laikotarpiu turėti atostogas. Ledas pastaruoju metu pas mus būna vis trumpiau, tad norisi spėti bent kažkiek juo pasimėgauti“, – sakė ji.

Gintarė pasakojo, jog iš pradžių toks jos pomėgis aplinkiniams kėlė nuostabą ir daug kas netikėjo, kad šis hobis užsiliks ilgam. Vis dėlto moteris įsitikinus – greitai niekas nepasikeis.

„Pačioje pradžioje tikrai nedaug kas mane suprato, ir netgi sakydavo, kad „užsiimu nesąmonėmis“, todėl palaikymo nebuvo. Vis dėlto, dabar jau visi priprato ir suprato, kad kitaip jau nebus.“