Žilvinas Grigaitis: esu laimės kūdikis, kad greitai atsistojau ant kojų

Daug iššūkių, pakilimų ir nuosmukių gyvenime patyręs Ž. Grigaitis tvirtina, kad gyvena tik šia diena ir mėgaujasi jam suteiktomis galimybėmis.

Nors Ž. Grigaitis gyvena dabartimi, vis dėlto kai kurios skaudžios patirtys iki šiol turi stiprių pasekmių. 2007 m. vyras buvo užpultas gatvėje, žiauriai sumuštas ir išvežtas į ligoninę, kurioje jam buvo suteikta skubi pagalba.

„Esu laimės kūdikis, kad greitai atsistojau ant kojų. Tai buvo gan seniai.

Tai buvo netikėtas man iššūkis, tačiau aš iki dabar jaučiu tam tikrus šalutinį poveikį.

Ir taip bus visą mano gyvenimą iki paskutinės dienos.

Bet aš gan greitai atsigavau“, – prisiminimais LNK laidoje „Šeškinės 20“ dalijosi žinomas verslininkas.

Žilvinas neslepia, kad iki šiol jį kamuoja šis siaubingi prisiminimai ir dar dabar jis dažnai jaučia baimę. „Ir dabar eidamas gatve vakare atsisuku.

Yra ta baimė.

Kai gauni smūgį iš nugaros be teisės apsiginti ir nematai, nei kas, nei kaip, nei kodėl. Ir kai iš tavęs nieko nepavagia, tai supranti, kad vienaip ar kitaip keršto ir pavydo rankos yra labai didelės“, – pasakos Ž. Grigaitis.

Pasirodo, kad kruvini drabužiai, kuriuos vilkėjo Ž. Grigaitis tą vakarą, iki šiol yra neišmesti.

Vyrui tai tarsi priminimas ir metafora apie gyvenimo trapumą.

„Tėtis atvažiavo prieš pat operaciją, aš jam atidaviau ir tą švarką, ir tą kaklaraištį.

Kaune po tėčio laidotuvių (mama pirma išėjo iš šio pasaulio) aš radau tuos drabužius gražiai sulankstytus ir neišvalytus.

Man suspaudė širdį. Bet gal tai ir yra ženklas, mes visi turime gyvenime truputėlį sustoti, apsidairyti.

Kad ne mus kažkas sustabdytų, o kad mes patys turime sustoti.

Visada apie tai pagalvoju, kad mes visko norime gyvenime, mums reikia visko, mes skubame, mes norime uždirbti, mes norime turėti, mes norime keisti, bet iš šito pasaulio nieko neišsineši“, – sakė Žilvinas.

Kaip prasidėjo Žilvino Grigaičio kelias į TV?

Vaizdo įrašas ČIA: