Pažįstamas biologas man pasakė vieną faktą, po kurio mano gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo.
Pasirodo, kai vikšras virsta kokonu ir tampa drugeliu, jis iš tikrųjų suyra į savo elementus.
Jis subyra į mažas dalis, kad vėliau būtų galima surinkti iš naujo ir išlįsti iš kokono kaip visiškai naujas drugelis.
Tai puiki psichoterapinės transformacijos metafora.
Ir apskritai bet kokie transformuojantys pokyčiai.
Taip, beje, tai puikiai parodo, kodėl neįmanoma skubinti pokyčių – „padėk“, „skubėk į laimę“ ir visais įmanomais būdais „daryk gera“ ar „daryk gerai“.
Nes drugelis dar nesubrendo drugelio pavidalu.
Ir viskas, ką gausime iš kokono, bus atsarginės dalys vikšrui.
Reikia laiko, kol pokyčiai subręs...
Pagal cluber.com.ua parengė Tomas GINTARIUS
Rašyti komentarą