Virtuvės spintelių turinio realizavimas: kur panaudoti užsilikusius ilgo galiojimo produktų likučius?

Nerūpestingai saugomi produktai gali tapti maistinių kandžių grobiu, tad pasinaudokite patarimais, kaip tinkamai laikyti atsargas. O likučių išmesti neskubėkite – jie pravers tingaus savaitgalio pusryčiams ar greitai vakarienei.

Dažnai virtuvės spintelėse ir stalčiuose užsibūna ilgo galiojimo produktai – įvairios kruopos, arbatžolės, sausainiai ir riešutai, makaronai, miltai. Vieni pirkti su gera nuolaida, kiti iš nostalgijos proveržio, treti – kulinariniams eksperimentams arba kaip maisto atsargos.

„Žmonėms įdomu išmėginti, pavyzdžiui, dar neragautas kruopas arba įsigyti produktų konkrečiam patiekalui. Žmogiška pamiršti, kokių produktų turime spintelėse ir nusipirkti jų dar – ypač radus gerą kainos pasiūlymą.

Tačiau svarbu išlikti sąmoningiems ir ugdyti įprotį nešvaistyti maisto. Viena vertus, taip švaistomos ir lėšos, kita vertus – nesuvartotas ir išmestas maistas yra našta gamtai. Visi esame vartotojai ir galime daug pakeisti, rodos, nedideliais įpročiais“, – kalba prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas.

Tinkamas laikymas padeda nešvaistyti

„Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė pastebi, kad maisto išmesime mažiau, jeigu tinkamai jį saugosime. Tik taip atsargos atliks savo funkciją, produktai išsaugos maistines savybes ir jų neužgrobs maistinės kandys.

„Jeigu pradarę kruopų maišelį jį taip ir paliksime spintelėje, kruopų galiojimo laikas bus gerokai trumpesnis dėl oksidacijos procesų, drėgmės, jos prisigers aplinkos kvapų.

Be to, taip laikomi produktai gali tapti puikia terpe veistis vabzdžiams, dažniausiai – maistinėms kandims, kurios gali užklysti į namus iš lauko, jų lervų galime parsinešti ant produktų pakuočių. Kruopas, makaronus, miltus – bet kokius birius produktus reikėtų išpilti iš jų originalios pakuotės į ypač sandarius stiklo ar plastiko indus.

Popierines pakuotes ar plastiko maišelius maistinių kandžių lervos pragraužia ir taip gali užkrėsti bene visus produktus virtuvėje“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Ji pataria į birių produktų indus įdėti po lauro lapą, kelis gvazdikėlius – kenkėjai nemėgsta šių prieskonių kvapo, todėl tai gali tapti papildoma natūralia maistinių kandžių atbaidymo priemone.

Pasak specialistės, iš parduotuvės parsineštus maisto produktus, kurie nepraimti dedami į virtuvės spinteles, prieš tai rekomenduojama nuvalyti vandens ir acto tirpalu arba parai įdėti į šaldymo kamerą.

„Švara yra kenkėjų priešas, todėl virtuvės spinteles reikėtų reguliariai tvarkyti, išvalyti su acto ir vandens tirpalu, o dažnai naudojamus produktus laikyti atskiruose sandariuose induose. Ir kalbame ne vien apie kruopas ir miltus, bet ir apie sėlenas, miltinius saldumynus, šokoladus, arbatžoles ir prieskonius“, – teigia B. Baratinskaitė.

Riešutų atsargoms spintelėje ne vieta

Maisto gamybos ekspertė primena, kad net ir ilgo galiojimo produktai nėra amžini – juos reikėtų reguliariai peržiūrėti, suvartoti tuos, kurie pirkti seniau. Ilgai laikomi produktai – išskyrus cukrų ir druską, palaipsniui praranda maistingąsias savybes.

„Pavyzdžiui, riešutuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, juose gausu vitaminų E ir B, mineralų – mangano, kalcio, kalio ir geležies. Tačiau kuo ilgiau riešutai stovi nevartojami, tuo daugiau šių savybių jie praranda ir tuo didesnė rizika, kad į juos įsisuks kenkėjai.

Beje, jeigu pasinaudoję geros kainos pasiūlymais prisipirkote riešutų, juos geriau laikyti ne spintelėje, bet šaldytuve, sandariuose induose, kad apsaugotume nuo pašalinių kvapų. Šitaip jie ilgą laiką išliks lyg švieži“, – pataria B. Baratinskaitė.

Nuvertėja nuo saulės ir deguonies

Tvarkant spinteles virtuvėje dažnai atrandame pamirštų arbatų ir įvairių prieskonių. Dalį jų vartojame gana retai ir, jeigu netinkamai laikome, jie praranda kvapą, skonį, spalvą, sudūla ir tampa beverčiai.

„Pagrindiniai arbatžolių ir prieskonių priešai yra oras, saulės šviesa bei drėgmė. Sandarūs indai padės gerokai ilgiau išlaikyti kvapą, skonines savybes, sveikatai palankias medžiagas.

Šiuos produktus reikėtų laikyti tamsiai – spintelėje. O jeigu norite juos turėti po ranka atviroje vietoje – pasirūpinkite sandariais indeliais, kurie nepraleidžia saulės šviesos. Tai gali būti dailios metalinės dėžutės“, – sako „Maximos“ maisto specialistė.

Gerus likučius sunaudokite, įtartinais – atsikratykite

Net jeigu maisto produktai laikomi sandariuose induose, bet nenaudojami ilgą laiką, kartas nuo karto juos reikėtų atidžiai peržiūrėti. Biriuose produktuose turi nebūti voratinklių, jie neturėtų būti sušokę į gumuliukus, sukietėję, pakitusios tekstūros.

„Ilgai nenaudotus miltus patartina persijoti, kruopas, arbatžoles, prieskonius, riešutus ar sausainius reikia atidžiai apžiūrėti. Jeigu kyla įtarimų, kad produktai pakitę, atrodo ne taip, kaip turėtų – meskite. Jeigu maišelyje ar indelyje dalį produktų apniko pelėsis – atsikratykite viso pakelio, nes nematomos pelėsių sporos yra pavojingos sveikatai.

Na, o jeigu produktai geri, drąsiai juos sunaudokite ir pradėkite nuo likučių, kad šie nesikauptų spintelių užkaboriuose“, – teigia B. Baratinskaitė ir dalinasi keliomis paprastomis idėjomis, kaip panaudoti likučius.

Makaronų salotos

Reikės: Cukinijos, 200 g makaronų, paprikos, pomidoro, raudono svogūno, konservuotų avinžirnių, saulėgrąžų daigų. Padažui: šaukšto alyvuogių aliejaus, šaukšto riešutų sviesto, citrinos sulčių, druskos, pipirų.

Gaminame: išverdame makaronus pasūdytame vandenyje iki al dente konsistencijos, keptuvėje apkepame daržoves. Išvirus makaronams, juos suberiame į keptuvę su kepančiomis daržovėmis, kad sugertų jų sultis.

Dideliame dubenyje sumaišom visus padažui reikalingus ingredientus ir suberiame keptuvės turinį. Viską išmaišome, įmaišome nuplautus saulėgrąžų daigus ir patiekiame.

„Šiam paprastam patiekalui galite sunaudoti įvairių formų makaronų likučius. Tik svarbu atkreipti dėmesį į jų virimo laiką ir pirmiausiai į verdantį vandenį pilti ilgiausiai verdančius makaronus, o smulkesnius – truputį vėliau“, – teigia B. Baratinskaitė.

Grikių blyneliai

Reikės: 150 g grikių, vieno kiaušinio, šaukšto miltų, žiupsnelio miltų, lašo aliejaus.

Padažui: Mažo indelio graikiško jogurto, saujos žalumynų: petražolių arba kalendros, mėtos, baziliko, žiupsnelio druskos ir pipirų, smulkiai kapotų mėgstamų riešutų.

Gaminame: Pasūdytame vandenyje išverdame grikius, sudedame juos į dubenį, įmušame kiaušinį, įdedame miltų ir druskos. Į įkaitintą keptuvę pilame šlakelį aliejaus ir didesniu šaukštu dedame blynų masę, kepame kol gražiai apskrus.

Jogurtą su žalumynais, druska ir pipirais dedame į elektrinį plaktuvą, į žaliąjį padažą įmaišome smulkiai sukapotus riešutus.

„Riešutų skonis ir kvapas geriau atsiskleidžia juos prieš tai kelias minutes pakepinus ant sausos keptuvės. Tai puikus ingredientas suteikiantis pikantiškumo įvairiems padažams“, – pataria B. Baratinskaitė.

Varškės apkepas

Reikės: 600 g varškės, 150 g cukraus, 4 kiaušinių, mažo indelio grietinės, 30 g minkšto sviesto – atšildyto iki kambario temperatūros, 100 g manų kruopų, žiupsnelio druskos.

Gaminame: Manų kruopas užpilame pienu, kad jos išbrinktų, sviestą ištrinkite su cukrumi. Atskirtus kiaušinio trynius sudedame į sviestą, gerai išmaišome ir dedame varškę, išmaišome iki vientisos masės.

Išplakame kiaušinio baltymus iki vientisos, standžios masės. Išbrinkusias manų kruopas su pienu supilame į varškės masę, išmaišome ir pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Kepimo formą ištepame sviestu ar aliejumi, masę sudedame į kepimo indą ir kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį.

„Vietoje manų kruopų galima naudoti avižinius dribsnius. Apkepas taip pat bus purus ir minkštas“,– sako B. Baratinskaitė.