Viktorija Siegel - Suodaitė pripažino dėl santykių kreipusis į psichologę: tai problema manyje, o ne jame

Atviru įrašu garsenybė pasidalijo instagrame.

„Per savo story paliečiau, manau, daugumai moterų pažįstamą, o gal net ir išgyventą temą – vyro „pasisavinimą“.

Visų pirma, ačiū Jums, jog nuraminote. Prisipažinsiu, tikrai nusiraminau, suprasdama, jog aš ne viena tokia.

Tai jau nėra taip ir blogai.

Bet, aišku, kaip bebūtų, tai nėra ir gerai.

Puikiai tiek aš, tiek moterys, kurios man rašo, kad pasisavina vyrus arba yra labai pavydžios santykiuose, supranta, kad tai nėra gerai ir santykių nesustiprina, nes žmogui reikalinga laisvė.

Juk santykiai ar santuoka nėra gyvenimas kalėjime. Tačiau su tuo kovoti ir pakeisti požiūrį į šitą dalyką tikrai nėra lengva ir tai nepasidaro taip paprasta per vieną dieną. Tam reikia laiko, o gal net ir brandos, patirties, suvokimo.

Bet kuriuo atveju toks vienas kito pasisavinimas santykiams nepadeda, nes, manau, anksčiau ar vėliau, tačiau žmogui vis tiek pabos gyventi įkaltuose santykiuose, nuolatinėje kontrolėje ir kaip po padidinamuoju stiklu iš savo antrosios pusės.

Asmeniškai aš nebijau garsiai apie tai kalbėti ir prisipažinti, jog tai yra galbūt problema ir manyje, o ne jame, kad aš tokia esu.

Kartais per daug valdinga, mėgstanti viską kontroliuoti, žinoti kiekvieną žingsnį, nes man taip ramiau...

Tikrai neretai „bambanti“, kai vyras išvažiuoja savaitgaliui (SU NAKVYNE) į medžioklę arba kelioms valandos nuvažiuoja, pvz., į golfo treniruotę, o ką jau kalbėti apie pasisėdėjimus mieste be manęs su draugais vakarais.

Man tai NO NO. Aišku, aš labai džiaugiuosi, kad ir mano vyras nėra „tusovčikas“, kuriam norėtųsi kiekvieną vakarą eiti out su draugais.

Bet užduodu sau klausimą, kaip reaguočiau į tokius išėjimus, tai, ko gero, būtų daug nervų, skambučių, žinučių jam ir ašarų visą vakarą, kol jis būtų su draugais, ir dar jam grįžus iškelčiau dramą...

Kai pagalvoju ir pasižiūriu į save iš šono, tikrai nelengva su manimi turėtų būti.

Ir būtent dėl šio dalyko aš kreipiausi į psichologę, kad išmokčiau pakeisti požiūrį į situaciją, požiūrį į kito laisvę, išmokti priimti tokį dalyką, kad vyras nėra mano nuosavybė.

Kad vyrui kartais reikia atsipalaiduoti ir pabūti be žmonos, pasimėgauti savo užsiėmimais, kuriuos jis mėgsta. Pailsėti.

Dažniausiai po tokių išvykų ir vyras grįžta su geresne nuotaika bei nusiteikimu! Daug kas man kartoja, kad šis „pasisavinimo“ sindromas, kaip aš jį vadinu, praeis su metais, kai ir pačiai norėsis daugiau laisvės, ramybės ir tiesiog kartais pabuvimo tik su savimi arba su savo draugėmis, pabėgimo bent trumpam nuo besitęsiančios metai iš metų šeiminės rutinos ir buities.

Pasidalinkite tos, kurios šiame tekste pažino save, o gal anksčiau tokios buvote, kas jums padėjo pakeisti požiūrį į tokį pasisavinimą?“– instagrame rašė V. Siegel-Suodaitė.

...