Viktorija Siegel: aš verkiau, skambinau mamai ir prašiau – pasirūpink vaikais, aš daugiau nebegaliu

LNK

2023-05-08 21:13

Po šeiminio konflikto tarp Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio, į kurį buvo iškviesta policija, pirmasis viešai prabilo Laurynas. Dabar apie savo išgyvenimus atvirai ima kalbėti ir V. Siegel. LNK laidoje „Nuo…iki“ Viktorija prabilo apie savo emocijas.

Kodėl ji ilgai slėpė tikruosius išgyvenimus ir tai, kas vyko už uždarų jos šeimos namų durų?

Kodėl iš nevilties skambino savo mamai ir kodėl graži tobulos šeimos pasaka baigėsi skambučiu policijai?

„Kai man sako, kad aš dėl reitingų verkiu instagrame, galiu atsakyti tik viena – norėčiau dėl reitingų verkti, bet aš turėjau tokių situacijų ir konfliktų, kad tiesiog nueidavau į vonią, atsiguldavau ant grindų, susiriesdavau į kamuoliuką ir taip verkdavau, kad tiesiog nebenorėdavau nieko matyti, manęs niekas gyvenime nedžiugino.

O juk turi, atrodo, viską – sėkmingą verslą, du sveikus vaikus, tėvus, bet tiesiog tu neturi paprastos laimės su vyru“, – apie tai, koks buvo jos santuokinis gyvenimas, pasakojo V. Siegel.

Paklausus, nuo ko prasidėjo problemos šeimoje, ji tvirtina, kad galbūt ji buvo per silpnas žmogus, greitai nusileisdavo, nemokėdavo apsiginti nuo psichologinio vyro spaudimo, kurio, pasak Viktorijos, netrūko.

Kodėl Viktorija tylėjo ir jų santykius maskavo tobulomis šeimos nuotraukomis socialiniuose tinkluose?

„O kuris žmogus nori pasidalyti kažkuo, kai jam yra bloga, nors būdavo tokių momentų, kai aš ir jais pasidalydavau instagrame, nes tiesiog jau nebegali, žliumbi, verki, niekas nesitaiso, niekas neišeina, bet kas bus, jei aš ateisiu į televizija paverkti, kaip man negerai, kad mano antra santuoka griūna, ar mane kažkas dėl to užjaus, ar man nuo to bus geriau?

Tikrai ne“, – sakė Viktorija.

Ji prakalbo ir apie įtampą šeimoje ir savo pasiektą ribą tuomet, kai, išėjusi į netoli namų esantį mišką, skambino mamai.

„Aš tiesiog prašiau, sakau, pasirūpink vaikais, aš negaliu, aš nebegaliu… Ir iki tokios emocinės būsenos psichologiškai tave gali privesti tavo pats artimiausias, pats mylimiausias žmogus.

Kai aš atėjau pas psichiatrą, mano pirmi žodžiai buvo, kad aš iš viso nežinau, kam man reikalingas toks gyvenimas.

Iš tikrųjų mane pas psichiatrą nuvežė mano draugė, kuriai aš būsiu dėkinga tikriausiai visą gyvenimą, nes namie man nuolat buvo sakoma – tu isterikė, tau pilnos kišenės visko ir nebežinai, dėl ko tu apskritai verki.“

Organizatorių nuotr.