Vaikas nori augintinio. Ką svarbu žinoti tėvams?

Apie augintinių naudą vaikui ir kaip išsirinkti gyvūną, pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Romalda Stasionienė.

Kokią įtaką ir naudą vaikui duoda namuose auginamas gyvūnas? Kokių privalumų įžvelgiate?

Naminio gyvūno buvimas vaiko aplinkoje turi daug privalumų. Šilti jausmai augintiniams palankiai veikia vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi.

Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis (ne)žodinio bendravimo įgūdžiams. Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams.

Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir jo mintis – vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti. Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms.

Rūpinimasis gyvūnėliais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems. Vaikai, besirūpinantys naminiais gyvūnais, dažnai būna geranoriškesni kitiems vaikams bei paslaugesni suaugusiesiems.

Dažnai mažieji prašo tėvų nupirkti kokį nors gyvūnėlį. Ką tėvai turėtų apsvarstyti prieš įsigydami augintinį?

Visų pirma, tėvai turėtų patys įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, sąlygas namuose, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra. Taip pat atsižvelgti į šeimos finansines galimybes. Svarbu įvertinti vaikų amžiaus ypatumus, taip pat žinoti gyvūno poreikius.

Atminti, kad mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių, tad tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti ir tinkamai pasirūpinti juo.

Labai jaunas augintinis reikalauja daug žmogaus dėmesio. Taip pat vaikams svarbu padėti suprasti, kad augintinis nėra žaislas.

Kaip išrinkti tinkamiausią augintinį vaikui, į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Reikėtų įvertinti, kokiu tikslu bus įsigytas augintinis, kokio amžiaus vaikai auga šeimoje ir apsvarstyti, koks gyvūnas tinkamiausias. Pavyzdžiui, jei norime, kad gyvūnas skatintų fizinį aktyvumą, tam labiausiai pasitarnaus šuo ir visiškai netiks žuvytės. Tačiau rūpinimasis žuvytėmis gali ugdyti atsakingumą.

Dažniausiai šeimose auginami gyvūnai – šunys, katės, rečiau graužikai, paukščiai, žuvytės, ropliai. Populiariausi augintiniai – šunys ir katės – vaikų labiausiai mėgstami dėl jų gebėjimo reikšti emocijas, bendrauti su žmogumi. Šis bendravimas su gyvūnu turi įtakos teigiamiems jausmams.

Pavyzdžiui, bendravimas su šunimis naudojamas kaip terapija, padedanti vaikams, turintiems emocinių sunkumų, autizmo spektro sutrikimą. Tačiau atminti, kad tam svarbu specialiai apmokyti ir gyvūną, domėtis keturkojų charakteriais.

Taip pat svarbu atsižvelgti į visų šeimos narių sveikatos būklę. Jeigu yra alergiškų, galimai teks atsisakyti minties auginti šuniuką ar kačiuką ir rinktis vėžlį, žuvytes.

Kas turėtų būti atsakingas už augintinio priežiūrą?

Kartais tėvai tikisi, kad augindami gyvūną ugdys vaiko atsakingumą ir pervertina jo gebėjimus pasirūpinti augintiniu.

Visgi didžiausia atsakomybė tiek priimant sprendimą dėl augintinio, tiek rūpinimosi juo našta atitenka suaugusiesiems. Jie turi skirti dalį biudžeto gyvūno reikmėms, ėdalui, būtinoms priemonėms, sveikatos priežiūrai, skirti laiko augintinio mokymui, dresūrai, higienai.

Be abejo, su vaikais svarbu dalytis atsakomybe rūpinantis augintiniu. Jeigu šeima augina paauglius, dalį šių atsakomybių jie tikrai gali prisiimti. Su vaikais svarbu aptarti, ko gyvūnui reikės ir kokią dalį atsakomybės šie sugebės prisiimti.

Paaiškėjus, kad visgi vaikai susitarimų nesilaiko, vėl svarbu aiškintis, kodėl taip yra ir kaip spręsti kilusias problemas dėl gyvūno priežiūros. Taip ugdomi vaikų problemų sprendimo įgūdžiai.

Kokių iššūkių gali kilti auginant gyvūną?

Auginant gyvūną gali kilti sunkumų dėl higienos, augintinis sujaukia įprastą tvarką, šeimos nariams tenka derinti gyvūno dienotvarkę su savo įsipareigojimais.

Tai nėra lengva, ypač jei šeimos nariai itin užimti. Tenka girdėti apie nuolatinius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir vaikų dėl gyvūno priežiūros, grasinimų atiduoti jį į prieglaudą. Tokiu būdu tėvai nemoko vaikų atsakomybės, nes savo pavyzdžiu demonstruoja priešingą elgesį.

Tik elgdamiesi atsakingai to mokysime ir vaikus.