Tyrimas atskleidė, kaip atrodo lietuviška, latviška ir estiška svajonės

Tiesa, trys Baltijos šalių tautos turi ir bendrų troškimų, ir nemažų skirtumų – lietuvių svajonės viešojoje erdvėje dažniausiai siejamos su darbu, latvių – gyvenimu, o estų – laiku.

„Luminor“ banko užsakymu atliktame žiniasklaidos tyrime pirmą kartą analizuota, kaip svajonės ir laimės portretai vaizduojami populiariausiuose Baltijos šalių interneto naujienų portaluose, pramoginėje žiniasklaidoje, regioniniuose ir verslo leidiniuose. Iš viso ištirti keli šimtai tūkstančių publikacijų ir reportažų, kuriuos pernai paviešino maždaug 650 žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, 450 Estijoje ir apie 600 Latvijoje.

Paaiškėjo, kad per mėnesį žodis „svajonė“ Lietuvos žiniasklaidoje 2021 m. minėtas vidutiniškai 2700 kartų, Estijos – 1220, Latvijos – 2000 kartų. Žodis „laimė“ per mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje paminėtas vidutiniškai 1350 kartų, Estijos leidiniuose ir portaluose – 1700, Latvijos – 1300 kartų.

„Panašu, kad apie svajones dažniau rašoma Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje, o Estijoje dažniau vartojama laimės sąvoka. Iš tyrimo rezultatų galime susidėlioti įdomų paveikslą, kaip viešojoje erdvėje vaizduojami svajonių receptai – lietuviška svajonė dažniausiai siejama su darbu, o latviška – su gyvenimu.

Estijos žiniasklaidoje tiek žodis „svajonė“, tiek „laimė“ dažniausiai minimi kartu su „metais“ ar kitu laiką apibūdinančiu žodžiu, taip pat minimas „žmogus“, - komentavo „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Indrė Baltrušaitienė.

Anot tyrimo rezultatų, latvių ir lietuvių svajonės yra labiau kolektyvios – dažniau nei Estijoje minima šeima, vaikai, darbas. Tuo tarpu Estijos žiniasklaidoje dažniau vertinamas ir individualumas - greta žodžių „svajonė“ bei „laimė“ minimas „žmogus“, „lyderystė“, „idėjos“ „išskirtinumas“.

Lietuvos viešojoje erdvėje „svajonė“ dažniausiai apibūdinama kartu su žodžiu „darbas“ – šių dviejų žodžių junginių per 2021 metus žiniasklaidoje buvo net 33 tūkstančiai. Taip pat dažnai minimi „vaikas“ (30 tūkst. kartų), „šeima“ (21 tūkst.). Latvijos ir Estijos žiniasklaidoje svajonės su darbu siejamos žymiai rečiau – per metus tokie žodžių junginiai kaip „svajonių darbas“ ar „svajoju dirbti“ paminėti apie 5 tūkst. kartų.

„Palyginę trijų šalių tyrimų rezultatus galime matyti, jog svajonė su darbu žymiai dažniau siejama Lietuvoje, nei Estijoje ar Latvijoje. Yra ir daugiau ryškių skirtumų.

Estijos ir Lietuvos žiniasklaidoje žodis „vaikas“ laikomas ypač svarbiu - visose demografinėse grupėse jis yra tarp dažniausiai minimų, o Latvijoje vaizduojamas platesnis šeimos suvokimas – prioritetas teikiamas ne „vaikui“, o „šeimai“, „santykiams“, - sakė I. Baltrušaitienė.

Kaimyninėje Latvijoje „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „gyvenimas“ - skaitomiausiuose naujienų portaluose tokių žodžių junginių rasta daugiau nei 8 tūkstančiai. Panašiai tiek „gyvenimo“ rezultatų aptikta ir Estijoje, o Lietuvos portaluose ir leidiniuose „svajonė“ ir „gyvenimas“ – nesiejami.

Latvijos gyventojams svajonė dažnai asocijuojasi ir su namais – šių dviejų žodžių junginiai pernai vartoti apie 7 tūkst. kartų.

Didžiausiuose Estijos naujienų portaluose pernai „svajonė“ dažniausiai minėta kartu su žodžiu „metai“ – tyrime aptikta apie 14 tūkst. tokių junginių. Antras pagal populiarumą – „žmogus“, kuris prie „svajonės“ šliejosi daugiau nei 10 tūkst. kartų.

Šis tyrimas - dalis „Luminor“ banko vykdomo projekto „Tiems, kuriems rūpi“, kuriuo skatinama Baltijos šalių gyventojus atvirai kalbėti apie savo troškimus su artimaisiais ir savo tėvų ar senelių svajonėmis dalintis specialiai projektui sukurtoje internetinėje svetainėje. Vasario mėnesį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsitiktiniu būdu bus atrinktos trys svajonės, o jų įgyvendinimu pasirūpins bankas.

„Luminor“ užsakymu Baltijos šalių žiniasklaidos tyrimą Lietuvoje atliko žiniasklaidos tyrimų bendrovė „Mediaskopas“, Latvijoje bendrovė LETA, Estijoje – BMMG. Analizuoti visi 2021 m. žiniasklaidos pranešimai, kuriuose kalbama apie laimę ir svajones. Tyrimas apėmė kelis šimtus tūkstančių publikacijų ir reportažų, kuriuos publikavo maždaug 650 žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, 450 Estijoje ir apie 600 Latvijoje.