Turtuolių pamėgtoje saloje apsilankiusi lietuvė: „Įspūdžiai dvejopi“

„Gal ir negaliu vertinti visiškai objektyviai, nes man tai buvo darbinė komandiruotė, pačiai už daug ką nereikėjo mokėti, tačiau tikrai galiu patvirtinti, kad poilsis šioje saloje įkandamas ne kiekvienam mirtingajam“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Londone jau 20 metų gyvenanti lietuvė.

I. Daukševičienė Šv. Bartolomėjaus saloje viešėjo nuo gruodžio 18 d. iki sausio 5 d.

Maža, tik 25 kvadratinių kilometrų, vandens apsupta Karibų jūroje esanti Prancūzijai priklausanti Švento Bartolomėjaus sala viso pasaulio turtuolius vilioja prabangiomis jachtomis, nuostabiais paplūdimiais, ištaigingais viešbučiais ir geriausia pasaulio šalių restoranų virtuve. Tiesa, norintieji pailsėti iš visos širdies pinigines turi atverti kaip reikiant.

I. Daukševičienės žiniomis, visai normalu šioje saloje už savaitę poilsio išleisti 40 tūkst. eurų, o gyvenimas kai kuriose vilose gali atsieiti ir 400 tūkst. eurų.

„Pavyzdžiui, nedidelių apartamentų, kuriuose aš buvau apsistojusi, vienos paros nuoma kainavo 600 eurų. Nedidelis - 15 kv. metrų - miegamasis, dar mažesnė svetainė ir 9 kv. metrų virtuvė bei vonia“, - pasakojo lietuvė.

Brangus ir maistas. Reikia nusiteikti, kad už pietus ar vakarienę vienam žmogui be gėrimų gali tekti išleisti 100 eurų. Ir tik tokiu atveju, jei valgysite neprašmatniame restorane.

„Teko lankytis ir keliomis Michelin žvaigždutėmis įvertintame restorane. Buvome keturių suaugusiųjų kompanija ir vienas vaikas. Sąskaita siekė kone 5 000 eurų“, - kainas vardijo I. Daukševičienė.

Tiesa, maistas, pasak keliautojos, iš tiesų puikus.

„Kai mes viešėjome saloje, ją saugojo karinės pajėgos, nes tuo metu ten atostogavo net kelios amerikiečių žurnalo “Forbes„ sudaromo daugiausia uždirbusių garsenybių šimtuko viršūnėse esančios asmenybės“, - minėjo lietuvė.

Nors pačių turtingiausiųjų lietuvei saloje neteko išvysti savo akimis, tačiau įspūdis, kad gatvėse pilna turtuolių, neapleido visos viešnagės metu.

„Tiesiog iš žmogaus aprangos, laikysenos matyti, kad jis turi daug pinigų. Ne, jie tikrai nėra susireikšminę, kaip kartais turtuoliams nutinka Lietuvoje. Tiesiog pinigai tokiems žmonėms suteikia daug laisvės, ir tai matyti kiekviename judesyje ar laikysenoje“, - pasakojo moteris.

I. Daukševičienę šiek tiek stebino tai, kad turtuolių taip mėgstamoje saloje pastatai nė kiek neišsiskiria prašmatnumu ar įmantria architektūra. Už aukštų tvorų tiesiog stovi vasarnamiai, ir tiek.

„Sala nuolatos stekenama uraganų, hurikanų, gana žalia. Tiesa, rytais ir vakarais gana vėjuota, tad prireikdavo megztinio. Tačiau dieną temperatūra pakildavo kaip reikiant - iki 30-35 laipsnių, tad sala tapdavo grynu saulės gaudytojų rojumi. Atrodo, kad visi gyvena “Hakuna-matatos„ ritmu. Barai, pliažai, restoranai, vilos pilni įdegusių kūnų, trumpų sijonų, save demonstruojančių paskutinės mados garbintojų“, - įspūdžiais dalijosi moteris.

Tiesa, kiek nutolus nuo pagrindinių poilsiautojų mėgstamų vietų, salos vaizdas neprimena rojaus.

„Pavažiavus kiek toliau šunkeliais, pilna aptriušusių trobelių, baisių kalnų keliukų ir visokių šabakštynų. Tad ne kartą nusistebėjau ir pagalvojau, kad tokioje prabangioje saloje galėtų žolynus su pincetu pešioti ir asfaltą du kartus per dieną plauti, bet, kaip jau minėjau, - ten vyrauja “Hakuna-matata„ nuotaikos“, - nusijuokė pašnekovė.

Porą kartų moteris bandė nardyti, bet tai, ką išvydo po vandeniu, jai nepaliko didelio įspūdžio.

„Gal man tiesiog nepasisekė rasti gerų vietų. Bet tai, ką mačiau, nė iš tolo neprilygo tam povandeniniam pasauliui, kurį teko regėti Raudonojoje jūroje ar Maldyvuose. Žuvų gausa nepasižyminčios teritorijos, keli vėžliai ir išmirę koralai. Tik tiek. Galbūt tokiam užsiėmimui šioje saloje būtų pravartu samdyti gidą, kuris žino geras vietas“, - svarstė lietuvė.

Jai teko plaukioti ir geltonu submarinu stikliniu dugnu. Tačiau ir ši pramoga didelio įspūdžio nepaliko, mat submarinas plaukiojo toje vietoje, kur švartuojasi daug jachtų, o prie jų, matyt, žuvys ne itin būriuojasi.

„Džiaugiausi, kad pavyko savo akimis išvysti bent vieną iguaną. Tai buvo gal kokių 2 metrų ilgio įspūdingas patinas. Teko skaityti, kad po baisių cunamių iguanų populiacija saloje labai sumažėjo. Gaila, nes šie gyvūnai atrodo iš tiesų labai įspūdingai“, - pasakojo lietuvė.

Pasiteiravus, ar dar kartą norėtų sugrįžti į šią prabangią salą, I. Daukševičienė kiek suabejojo: „Žinoma, ši patirtis buvo labai įdomi, bet ar norėčiau grįžti dar kartą, sunku dabar atsakyti. Juolab kad pasaulyje yra dar daug gražių vietų, kur nesu buvusi.“

Ingos DAUKŠEVIČIENĖS nuotr.