Toksiškas produktyvumas. Kas tai?

Galbūt visai nedžiugina pasiekimai? Net po darbingos dienos atrodo, kad galima padaryti daugiau? Tai toksiško produktyvumo ženklai.

Pasak psichologų, jis itin pavojingas. Įsisukus į nesibaigiantį darbų ir pareigų ratą, galiausiai sumenksta savivertė, jaučiamas nuolatinis nepasitenkinimas savimi.

Priklausomybė nuo darbo

Iki pandemijos dažnas neretai dirbdavo viršvalandžius, vėliau skubėdavo į sporto salę, galiausiai namo atlikti buities darbų. akare pusvalandžiui ištiesus kojas prieš televizorių, vis tiek aplankydavo jausmas, kad buvo galima įvykdyti ir daugiau užduočių.

Per karantiną situacija menkai pasikeitė. Tiesą pasakius, toksiškas produktyvumas dar labiau įsigalėjo. Imta kalbėti, kad leidžiant laiką namie būtina ką nors naujo išmokti, gausiai sportuoti, atlikti generalinę būsto tvarką.

Socialiniai tinklai mirga patarimais, kaip produktyviai išnaudoti šį keistą laikotarpį. Jei jau skaityti – tai užsibrėžti šimto knygų per mėnesį iššūkį.

Jei sportuoti – būtinai ruoštis maratonui. Jei sumanėte apsitvarkyti namus – jie turi blizgėti it po remonto.

Ne veltui ekspertai pradėjo skambinti pavojaus varpais – gresia visiškas visuomenės perdegimas. Pasirodo, toksiškas produktyvumas dar pavojingesnis už darboholizmą.

Tai nesveikas troškimas bet kokia kaina visada būti produktyviam.

Nors to niekas neprašo, šį sindromą turintys žmonės imasi papildomų darbų ir įsipareigojimų. Baigę vieną užduotį iškart griebiasi kitos, bet vis tiek jaučiasi kalti dėl nepakankamo darbo.

„Toksiškas produktyvumas mus verčia jaustis nevykėliais, jei nuolat nesame siaubingai užsiėmę.

Kai šis sindromas ima valdyti žmogaus gyvenimą, jis save kasdien teisia dėl užduočių, kurių dar neatliko.

Deja, visiškai nekreipia dėmesio į tai, ką jau pasiekė, kiek daug kelio nuėjo“, – sako psichologė Simone Milasas.

Pasak jos, toksiško produktyvumo gniaužtai itin atsiskleidė pandemijos kontekste. Užuot džiaugęsi laisvu laiku, žmonės puolė ieškoti naujų veiklų ir apsikrovė atsakomybėmis.

Žinoma, priverstinai leidžiant laiką namie, visą dieną gulėti ant sofos nėra išeitis.

Kiekvienam norisi įdomios veiklos ir savirealizacijos. Tačiau viena mokytis japonų kalbos, o visai kas kita – visą dieną neiškišti nosies iš vadovėlių ir mokomųjų programų.

Pirmaisiais pandemijos mėnesiais socialiniuose tinkluose itin išpopuliarėjo viena citata:

„Jei po karantino neįgysite naujo įgūdžio ir nepradėsite naujos veiklos, vadinasi, jums trūksta ne laiko, o disciplinos.“

Daugybė žmonių dalijosi šia citata, skatindami vieni kitus nepamiršti nuolatinio skubėjimo ir dalyvavimo žiurkių lenktynėse. Apie tokio požiūrio žalą kalba ne vienas psichologas.

Be abejo, karantinas daugeliui atnešė didžiulį stresą. Kai kurie su juo bando susidoroti apsikraudami atsakomybėmis. Taip tarsi vėl perima kontrolę į savo rankas.

Susitelkę į darbus ir veiklas mažiau galvojame apie pandemiją bei galimus blogus scenarijus.

Visgi toks sprendimo būdas ne pats geriausias.Jaučiant įtampą, smegenys ir taip užkimštos informacija, joms nereikia dar daugiau krūvio.

Neleisdami sau atsikvėpti tik nuvargstame ir artėjame prie perdegimo.

Įkalinti spąstuose

Tačiau kaip atpažinti, ar nekamuoja toksiškas produktyvumas? Galbūt šiuo metu tiesiog iš tikrųjų turite daug darbo?

Kas čia tokio, jei laisvesnį laiką per karantiną išnaudosite veikloms, kurioms anksčiau negalėdavote skirti dėmesio?

Žinoma, ne visi užsiėmę žmonės kenčia nuo toksiško produktyvumo. Pasak specialistų, yra keletas raudonų signalų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Pirmiausia atvirai atsakykite: Ar dažnai patiriate su darbu susijusią kaltę?

Nuolat jaučiate norą atlikti dar daugiau užduočių? Jei bent valandą niekuo neužsiimate, manote, kad švaistote laiką? Neleidžiate sau atsikvėpti ir vėl puolate prie kitos veiklos?

Visa tai reikšmingi toksiško produktyvumo požymiai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į fizinius pojūčius.

Galbūt nuolat jaučiatės pervargusi ir išsekusi? Nakties miego jums atrodo per mažai? „Pamąstykite – ar ryte turite daug energijos?

Pabundate natūraliai, o gal kelis kartus spaudžiate žadintuvo „snausti“ mygtuką?

Kartais į toksiško produktyvumo liūną įklimpę žmonės galvoja, kad nuovargis yra natūrali kūno būsena. Tačiau tai signalizuoja, kad reikėtų susirūpinti“, – sako S. Milasas.

Psichologė pastebi, kad šio sindromo kamuojami žmonės dažnai apsikrauna visiškai nereikalingais darbais.

Tarkime, sušaukia nuotolinį susitikimą klausimui, kurį išspręsti užtektų vieno elektroninio laiško.

Arba visą savaitę tobulina ataskaitą, nors ji seniai ištobulinta. Paradoksalu, bet būtinybė daugiau dirbti dažniausiai egzistuoja tik mintyse, ne realybėje.

Kitaip sakant, tik nedaugelis vadovų iš tikrųjų taip smarkiai spaudžia pavaldinius. Dažniausiai pats žmogus įsikalba, kad turi daugiau dirbti, nes kitaip bus nevykėlis, jį atleis ar nutiks dar kas nors baisaus.

Tačiau puikiai atlikti užduotį paprastai užtenka ir darbo valandų. Retai kada iš tikrųjų reikia dirbti kiaurą parą. Tad kenksminga save bausti dėl to, kad vakare dykinėjote.

„Poilsis ir rūpinimasis savimi – irgi svarbus darbas, kuris turėtų atsidurti sąrašo viršuje. Malonių akimirkų ypač reikia dabar, per pandemiją. Tad kasdien ką nors nuveikite savo malonumui.

Išeikite pasivaikščioti, pažiūrėkite mėgstamo serialo seriją, ramiai išgerkite kavos žiūrėdama pro langą“, – pataria S. Milasas.

Modernių laikų Sizifai 

29-erių Giedrė puikiai žino, koks klastingas toksiškas produktyvumas. „Prasidėjus karantinui, porai mėnesių išėjau į prastovą. Ryžausi šį laisvą laiką išnaudoti maksimaliai.

Atrodė, kad turiu užsiimti hobiais ir veiklomis, apie kuriuos anksčiau nė nepagalvodavau.

Tad užsirašiau į nuotolinius prancūzų kalbos kursus, ėmiausi generalinės būsto pertvarkos, netgi pradėjau pačios gamintų atvirukų verslą.

Kai grįžau į darbą, šios naujos atsakomybės ir įsipareigojimai niekur nedingo.

Tad jaučiausi taip, tarsi niekada negalėčiau atsipalaiduoti, manęs visada laukė daugiau darbo“, – pasakoja ji.

Galiausiai mergina sustabdė naująsias veiklas, nes jautė, kad perdegimas jau visai arti. Kiekvienam būtinas laikas sau. Bandant suderinti kelias skirtingas veiklas, pareigas šeimai ir atsakomybes darbe, jo tikrai pritrūks.

„Toksiško produktyvumo kamuojami žmonės išsikelia nerealistiškus tikslus. Kad ir ką pasiektų ir nuveiktų, vis tiek jaučiasi tinginiai. Dabar šis sindromas ypač suaktyvėjo.

Nemaža dalis visuomenės įsikalė į galvą, kad jei po karantino laisvai nekalbės keturiomis kalbomis ir nebus ištobulinę tapybos įgūdžių, tai reikš, kad yra nevykėliai“, – sako psichikos sveikatos specialistė Emma Selby.

Ji atkreipė dėmesį, kad noras visada būti produktyviam vėliau gali paveikti ir miegą, sveikatą, santykius su artimaisiais.

Vakare atsigulęs į lovą, toks asmuo negalės atsikratyti minties, kad dabar turėtų dirbti arba mokytis naujų dalykų.

Žinoma, nuolat užsiėmęs patirs didžiulę įtampą, kuri atsilieps pasitenkinimui gyvenimu.

Negalėdami kokybiškai praleisti laiko su mylimu žmogumi, bus nepatenkinti ir šeimos nariai. Ironiška, bet toksiško produktyvumo kamuojami darbštuoliai neretai gerų rezultatų nepasiekia.

Visų pirma tikram produktyvumui būtinas poilsis.

Nemažai tyrimų rodo, kad efektyviausiai dirba būtent tie darbuotojai, kurie reguliariai daro pertraukėles.

Antra, toksiškai produktyvūs žmonės stengiasi būti užsiėmę vien tam, kad būtų užsiėmę. Ši veikla nebūtinai padeda siekti tikslų.

Šio sindromo kamuojamas žmogus gali kelias dienas tobulinti ataskaitą, prie kurios jau nėra ko pridėti. Jis daug dirba ir velniškai užsiėmęs. Tačiau ataskaitos kokybė nuo to menkai pakinta. Visa tai galima palyginti su Sizifo darbu – daug pastangų dėl nieko.

Gyvenimas – ne tik įsipareigojimai

Kartais žmonės taip panyra į toksiško produktyvumo liūną, kad darbo pareigos ima prilygti tapatybei. Vis dėlto, anot psichologų, svarbu suprasti, kad galite būti puikus darbuotojas viso laiko neskirdamas darbui.

Pailsėjus rezultatai tikrai nenukentės. Gyvenimas – ne tik profesiniai įsipareigojimai, bet ir šeima, draugai, pomėgiai, laikas sau. Kito gyvenimo neturėsime, tad šį dera išnaudoti tinkamai.

Deja, šį faktą nemažai žmonių interpretuoja klaidingai. Tai, kad gyvename tik kartą, nereiškia, jog privalu atlikti kuo daugiau darbų. Atvirkščiai – būtina mėgautis šia akimirka.

Visgi šiais laikais netgi hobiai pomėgiai paverčiami kovos lauku. Užuot ramiai atsidavus tapybai, stengiamasi geriau ištobulinti įgūdžius ir sukurti kuo daugiau darbų. Tai didelė klaida.

Žinoma, sunku atsisakyti senų įpročių. Tad psichologai pataria pradėti pamažu ir nusistatyti kelias pagrindines taisykles. Ko derėtų griežtai laikytis?

Jokio telefono prie pietų stalo. Pietaudami su šeima padėkite telefoną į šalį. Netikrinkite ir nerašykite elektroninių laiškų, neatsakinėkite į skambučius.

Juk nieko nenutiks, jei už 15 min. perskambinsite, tiesa? Pietauti privalu ramiai, nesiblaškant. Kitaip galima ne juokais pakenkti virškinimo sistemai.

Kalbėkitės su artimaisiais, diskutuokite, planuokite. Kokybiškas laikas drauge itin svarbus.

Dirbant kas 2 val. daryti pertraukėlę

Trumpos pertraukos padeda smegenims pailsėti ir skatina tikrąjį produktyvumą. Dirbant be jokio poilsio, rezultatai pasiekiami kuklesni.

Galbūt atrodo, kad nepakilęs nuo kėdės 8 val. tapsite metų darbuotoju.Taip tikrai nėra.

Daugybė tyrimų visame pasaulyje parodė, kad sėkmingiausi tie įmonių darbuotojai, kurie daro dažnas trumpas pertraukėles.

Miegoti bent 6 val. per parą

Miegas sveikatai ir produktyvumui labai svarbus. Jei jo trūksta, sunku susikaupti, ima šlubuoti atmintis, sutrinka kognityviniai gebėjimai.

Deja, nuo toksiško produktyvumo kenčiantys žmonės neretai miega mažiau nei 5 val., užuot ilsėjęsi rekomenduojamas 7 val. Tai būtina norint jaustis puikiai ir energingai.

Kasdien skirti laiko artimiesiems

Artimiausi žmonės – vieni svarbiausių. Gyvenimo saulėlydyje dažnas gailisi būtent to, kad neskyrė dėmesio šeimai, mylimiems žmonėms. Todėl jokie darbai neturėtų užgožti artimųjų.

Mėgautis laisvalaikiu

Būtent laisvalaikiu, o ne dar viena veikla. Ramiai išgerkite kavos puodelį žvelgdama per langą ar klausydamasi mėgstamos muzikos, atlikite keletą jogos pratimų, be jokių pašalinių trukdžių suvalgykite kokį skanėstą.

Jei gebate mėgstamos veiklos nepaversti amžinomis lenktynėmis, galite trumpai pabėgioti, tapyti, pasigaminti ką nors skanaus.

Svarbiausia, kad užplūstų visiškas atsipalaidavimas.