Toks šokas gali ištikti kiekvieną mylinčią merginą: buvau tikra, kad jis nenori santuokos

Draugės viena po kitos dalinosi savo piršlybų istorijomis iš gražių viešbučių, kelionių, pasipiršimų su gėlėmis, šampanu ir panašiai.

Na, o man buvo svarbiausia tas netikėtumo faktorius – kai mažiausiai to tikiesi.

Draugės sakydavo, kad jų vaikinai ištaikydavo laiką, kai jos mažiausia tikėdavosi tokio įvykio.

Na, laukiau to netikėtumo ir aš.

Kai važiuodavom atostogų tikėdavausi, kad tai jau įvyks.

Per šventes, per įsimintinas progas. Na, ir niekaip. Jau pradėjau svarstyti, kad gal ta svajonė niekada ir neišsipildys.

Labai mylėjau savo vaikiną, tai dėl tokios smulkmenos, kaip piršlybos, apie skyrybas net negalvojau. Tiesiog susitaikiau su tuo, kad jis gal savęs santuokoje nemato.

Nustojau laukti ir tikėtis.

Vieną dieną – tai buvo kaip tik prieš mano gimimo dieną – stipriai apsirgau. Buvo labai aukšta temperatūra, prastai jaučiausi, visą dieną pragulėjau su pižama lovoje.

Net nereikia sakyti, kad tikrai neatrodžiau gražiai ir nebuvau nusiteikusi romantiškai.

Iš darbo grįžęs maniškis padarė man arbatos, atnešė vaistų ir, kol aš visa apsikuitusi gulėjau ir gėriau lovoje arbatą, jis priklaupė, išsitraukė iš kišenės raudoną mažytę dėžutę, ją atidarė.

Joje buvo mažytis, mano svajonių ir stiliaus žiedelis.

Ir paklausė, ar būsiu jo žmona.

Netekau amo. Dabar? Kai taip atrodau?

Labai pasimečiau, pirmas sekundes buvau tiesiog kaip ištikta šoko.

Svajonė apie netikėtas piršlybas išpildyta 100 procentų.

O kas labiausiai sušildė širdį, tai kad būti mylimai nereikia jokių kelionių, prabangių viešbučių, didelių puokščių gėlių.

Tiesiog reikia to tinkamo žmogaus, kuris tave mato ir priima visokią – net netinkamiausiu tau laiku.