Tokie pomėgiai, kaip sodininkystė ir žvejyba gali sustiprinti jūsų smegenų veiklą

Senėjimas dažnai vertinamas ir apibrėžiamas pagal tai, kaip žmogus atrodo ir jaučiasi fiziškai, tačiau kognityvinė sveikata taip pat svarbi. Pasirodo, jūsų pomėgiai gali turėti įtakos šiai būklei.

Pomėgiai gali padėti socializuotis ir apsaugoti nuo vienatvės, kuri siejama su didesne demencijos rizika. Kartu su socializacija pomėgiai gali pagerinti psichinę sveikatą ir suteikti įvairios kognityvinės naudos.

Viskas prasideda nuo to, kad reikia daryti ką nors malonaus ar naudingo, kas suaktyvina neuronus smegenyse, išskiriančius cheminę medžiagą dopaminą. Šis išsiskyrimas sukelia geros savijautos pojūtį, dėl kurio žmogus gali norėti kartoti veiksmą vėl ir vėl. Kartojimas paverčia veiksmą pomėgiu.

Dopamino kiekio poveikis motyvacijai ką nors kartoti jau yra įrodytas.

Tyrimai rodo, kad dopamino neuronai pasižymi stipria reakcija į atlygį ir lemiamu vaidmeniu teigiamai motyvacijai. Taip pat žinoma, kad jie perduoda signalus, susijusius su neatlygintinais išgyvenimais, tokiais kaip nemalonūs ar įspėjantys įvykiai.

Svarbiausia daryti tai, kas jums patinka, ir daryti tai nuolat. Ypač naujais pomėgiais, nes mokydamiesi ko nors naujo, kuriate naujas neuronines jungtis.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad pomėgiai gali sulėtinti pažintinių funkcijų silpnėjimą

Kognityvinėms funkcijoms svarbus tiek protinis, tiek fizinis aktyvumas, o moksliniai tyrimai rodo, kad kai vienas iš jų arba abu nėra subalansuoti, tai gali sukelti žalą organizmui.

Praėjusiais metais Londono karališkojo koledžo mokslininkai nustatė, kad nerimu, depresija ir bipoliniu sutrikimu sergantys asmenys dažniau buvo mediciniškai silpni, o ši būklė siejama su didesne fizinių gretutinių ligų ir net mirties rizika.

Šiai minčiai pritaria ir Pasaulio sveikatos organizacija, pažymėdama, kad žmonės, turintys sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, gali mirti net dviem dešimtmečiais anksčiau dėl fizinių ligų, kurių galima išvengti.

Nors manoma, kad genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai turi įtakos kognityvinei sveikatai, tačiau patvirtinta, kad papildoma laisvalaikio veikla yra apsauginis vyresnio amžiaus žmonių kognityvinių gebėjimų veiksnys.

Tyrimai parodė, kad depresijos simptomų turinčių vyresnio amžiaus suaugusiųjų, dalyvaujančių intelektualioje laisvalaikio veikloje, pažintinės funkcijos yra geresnės.

Daugelio pacientų, kurių pažintinės funkcijos prastėja ir kurie turi pomėgį, reikalaujantį rankų ir akių koordinacijos, pavyzdžiui, žvejybą, sodininkystę ar mezgimą, pažintinės funkcijos tikrai pagerėja ir sulėtėja, sako gydytojai.

Tačiau geriausias hobis yra tas, kuris ne tik naudoja protą, bet ir turi proto ir kūno ryšį, teikia malonumą ar laimę, o tai suteikia  patrauklumo būti nuosekliems.

Svarbiausia gali būti pomėgių įvairovė. Tyrimai rodo, kad įvairinant pomėgius, lėtėja kognityvinių funkcijų silpnėjimas.

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad įvairi kasdienė veikla, verčianti žmones keisti užduotis ir išbandyti naujus dalykus, stimuliuoja hipokampą - svarbią smegenų dalį, atsakingą už ilgalaikės atminties formavimąsi ir atminties atkūrimą.

Tyrimai taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus suaugusieji rečiau serga tam tikromis pažinimo ligomis, pavyzdžiui, demencija, jei užsiima pomėgiais, kurie reikalauja socialinio aktyvumo, pavyzdžiui, dalyvauja grupinių mankštų užsiėmimuose arba užsiima hobiu ne namuose.

Nors pažintinių gebėjimų silpnėjimas neprasideda nuo tam tikro nustatyto amžiaus, dažniausiai jis pasireiškia 70 metų ir vyresniems asmenims.

Hatchett paaiškino, kad nors nėra tikslaus laiko, kada pradėti užsiimti pomėgiais, kad sulėtėtų pažinimo funkcijų silpnėjimas, geriausia pradėti kuo anksčiau, o ne vėliau.

Pomėgių puoselėjimas ir aktyvaus gyvenimo būdo su fizine veikla palaikymas ankstyvame amžiuje gali duoti didesnę naudą vėlesniame amžiuje.

Pomėgiai, galintys sulėtinti pažintinių funkcijų silpnėjimą

Nors dauguma pomėgių gali stimuliuoti smegenis ir palaikyti psichinę sveikatą, Hatchett ir Graysas rekomenduoja rinktis pomėgius, kurie sujungia proto ir kūno ryšį, stimuliuoja protą arba yra lengvi ar vidutinio sunkumo fiziniai pratimai.

Širdies ir kraujagyslių mankšta, be jėgos treniruočių, gali būti naudinga, o laisvalaikio užsiėmimai taip pat gali būti naudingi kognityvinei sveikatai gerinti.

Tačiau jie rekomenduoja šiuos konkretesnius pomėgius

Rankdarbiai

Tokia veikla yra susijusi su mažesne su amžiumi susijusio kognityvinių funkcijų pablogėjimo tikimybe.

Naujos kalbos mokymasis

Tyrimais nustatyta, kad naujos kalbos mokymasis, jei praktikuojamas reguliariai, didina dėmesį ir susikaupimą ir gali pagerinti pažintines funkcijas, kurias ypač veikia kognityvinių funkcijų silpnėjimas.

Spalvinimas arba tapymas

Tyrimais nustatyta, kad dailė gali pagerinti smegenų funkcijas.

Sodininkystė

Anot Grays, sodininkystė gali būti naudinga ir teikti įvairią naudą, kuri yra susijusi su lėtesniu pažinimo funkcijų silpnėjimu. Nustatyta, kad net buvimas lauke ir gamtoje gerina bendrą visų amžiaus grupių žmonių savijautą.

Žodiniai žaidimai

Žodžių žaidimai, tokie kaip kryžiažodžiai, ,,Scrabble” yra susiję su atmintimi ir strategija, o tai gali pagerinti kognityvines funkcijas. Viename 70-79 metų amžiaus asmenų tyrime nustatyta, kad dažniau žaidžiant žodinius žaidimus mažiau blogėja pažintinės funkcijos.

Išbandykite šokių pamokas

Hatchett rekomenduoja pacientams išmokti šokti, nes tai yra socialinė veikla, kuri sujungia proto ir kūno ryšį. 2019 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad šokio intervencija, trukusi nuo 10 savaičių iki 18 mėnesių, buvo susijusi su suaugusiųjų kognityvinių funkcijų išlaikymu arba pagerėjimu.

Šaltinis: www.health.com