„Titaniko“ žūtis žmonių protus audrina iki šiol

O daiktai, rasti vandenyno dugne katastrofos vietoje, aukcionuose pardavinėjami už dešimtis ir šimtus tūkstančių dolerių.

Filmo „Titanikas" kūrimas atsiėjo brangiau negu pats „Titanikas", kuris buvo didžiausias ir prabangiausias tų laikų laivas (net atsižvelgus į infliaciją).

1912 m. „Titanikas" buvo vertinamas apie 7,5 mln. dolerių, o tai, pagal JAV Darbo departamento infliacijos skaičiuoklę, šiandien prilygsta apie 190 mln. dolerių. Tuo metu Džeimso Kamerono šedevras atsiėjo 200 mln. dolerių.

Robertas Balardas surado „Titaniką“, kuriuo plaukė ir buvo išgelbėta Milvina Din. Vikipedijos nuotr.

Pirmasis ir paskutinis reisas

„Titanikas" nuskendo per pirmąjį savo reisą. Tai įvyko 4-ąją kruizo dieną, balandžio 14-ąją. Visi įvykiai yra atkurti iki smulkmenų. „Titanikas" - D.Britanijoje pastatytas transatlantinis keleivinis laivas, tuo metu didžiausias ir prabangiausias ir, kaip buvo manoma, saugiausias laivas pasaulyje.

„Titaniką" iš pat pradžių persekiojo nelaimės ir nesėkmės: jį statant žuvo 8 žmonės; išplaukdamas „Titanikas" sraigtais vos neužkabino mažesnio laivo „Niujorkas".

Teoriškai „Titanikas" buvo nepaskandinamas, tad jo savininkai nutarė, jog galima pataupyti gelbėjimosi valtims, kurių laive buvo 20, o jose galėjo tilpti apie 1200 žmonių, taigi tik pusė „Titaniko" keleivių.

Prieš pirmąjį reisą buvo atleistas antrasis kapitono padėjėjas Deividas Bleiras (David Blair), turėjęs raktą nuo seifo, kuriame buvo laikomi žiūronai. Jis arba pamiršo atiduoti raktą, arba tyčia paliko jį sau, keršydamas už atleidimą.

Kitaip tariant, komanda buvo palikta be tolimojo matymo prietaisų. Tad visai tikėtina, kad įgula laiku nepamatė ledkalnio todėl, kad neturėjo žiūronų.

Nesuprantama, kodėl „Titanikas" ignoravo pranešimus apie ledkalnių pavojų: pro šalį plaukiančių laivų įspėtas apie netoliese esančius ledkalnius, kapitonas apie tai nesakė įgulai ir plaukė numatytu kursu.

Paskutinis įspėjimas „Titaniką" pasiekė likus 40 minučių iki susidūrimo, bet laivo radistas net neišklausė pranešimo iki galo ir nutraukė ryšį.

Kai kelyje vidurnaktį buvo pastebėtas ledkalnis, dėl didelių gabaritų laineris jau negalėjo atlikti manevro. Įsirėžęs į kliūtį, „Titanikas" skilo perpus ir 2.20 val. nugrimzdo į dugną.

Yra ir dar viena šios baisios tragedijos versija. Kai kurie „Titaniko" sudužimą išgyvenę žmonės teigė, kad kaltas buvo ne tiek ledkalnis, kiek laive kilęs gaisras.

Kadangi elektra nebuvo išjungta, dėl vandens įvyko trumpieji jungimai ir sprogimai.

Vadinasi, jeigu ne sprogimai, laivas tikriausiai daug ilgiau būtų išsilaikęs vandens paviršiuje ir daug daugiau žmonių, o gal net ir visi būtų galėję išsigelbėti. Deja, istorijos neperrašysi.

„Titaniko" keleiviai

Laivu keliavo trijų klasių keleiviai. Pirmąja klase vyko milijonieriai, įžymybės, visuomenės veikėjai, aktoriai ir kiti visuomenės „grietinėlės" atstovai.

Antrosios klasės keleivius sudarė daugiausia vidurinysis sluoksnis - inžinieriai, žurnalistai, gydytojai. Trečiąja klase keliavo neturtingi emigrantai, smulkūs tarnautojai, medicinos seserys, padavėjai, moksleiviai ir net bedarbiai.

Turtingiausias žmogus laive buvo Džonas Džeikobas Astoras IV (John Jacob Astor), kuris tuo metu buvo laikomas ir turtingiausiu pasaulio žmogumi: jo turtas buvo vertinamas 150 mln. dolerių (arba 3,5 mlrd. dolerių dabartiniu kursu).

Dž.Astoras vyko namo po užsitęsusio medaus mėnesio su naująja žmona Madlena Talmeidž (Madeleine Talmage), kuri už jį buvo jaunesnė 28 metais.

Ilgas medaus mėnuo iš tiesų buvo būdas išvengti apkalbų: po Dž.Astoro skyrybų buvo praėję tik dveji metai, o tais laikais tai buvo negirdėta.

Dž.Astoro kūnas buvo vienas iš nedaugelio, po nelaimės rastųjų Atlanto vandenyne.

Be kitų daiktų, jo kišenėse buvo 2440 dolerių (šiandien - apie 60 tūkstančių).

Vienas iš laivo virėjų Čarlzas Džokinas (Charles Joughin) lediniame vandenyje išgyveno ilgiau už kitus dėl didžiulio kiekio išgerto viskio.

Č.Džokinas filme „Titanikas" parodytas probėgšmiais, bet efektingai: prieš šokdamas į vandenį jis užsiverčia gertuvę.

Panašiai buvo ir iš tikrųjų: mačiusieji pasakojo, kad laivui pradėjus skęsti Č.Džokinas susipylė į save du butelius viskio.

Vėliau jis sakė, kad ištvėrė šaltame šiaurės Atlanto vandenyje ne mažiau kaip 2 valandas - dauguma žmonių nuo peršalimo miršta per 15 minučių.

Ida Straus (Ida Straus) buvo vienintelė „Titaniko" keleivė, kuri nesėdo į gelbėjimo valtį, nes nenorėjo išsiskirti su vyru, stambaus prekybos tinklo „Macy‘s" bendrasavininkiu. „Mes ilgai gyvenome kartu. Kur tu, ten ir aš", - pareiškė moteris.

Savo vietą valtyje Nr. 8, skirtoje pirmosios klasės keleiviams, I.Straus užleido savo kambarinei. Jai atidavė ir savo kailinį manto, tardama: „Man jo nebereikės."

Sutuoktiniai Strausai sėdėjo krėsluose ant denio, susikibę rankomis, o laisvąja ranka modami nuplaukiantiems. „Jie buvo ramūs", - pasakojo mačiusieji. Kambarinė išsigelbėjo, 40 metų pergyveno „Titaniką" ir savo šeimininkus.

Ar įmanoma „Titaniką" iškelti iš vandenyno dugno?

Nors „Titanikas" buvo laikomas didžiausiu laivu pasaulyje, jo liekanų paieškos užtruko 73 metus. Iškelti „Titaniką" iš jūros dugno buvo bandoma jau praėjus kelioms dienoms po tragedijos, nes reikėjo rasti žuvusiųjų kūnus, juos atiduoti artimiesiems ir palaidoti.

Dėl operacijos finansavimo sunkumų nekilo, nes nuskendusiu laivu plaukė daug turtingų ir įtakingų žmonių, ir jų giminės buvo pasirengę mokėti, kiek tai bekainuotų. Bet specialistai nesugebėjo nustatyti tikslių nuskendusio laivo koordinačių, mat grimzdamas į didelį gylį laivas gerokai pasislinko nuo nurodytos vietos.

Nuskendusį „Titaniką" tik 1985 m., naudodamasis giliavandeniais batiskafais, aptiko amerikietis Robertas Balardas (Robert Ballard), pradėjęs paieškas 1977- aisiais. „Titaniko" nuolaužos buvo išsimėčiusios dugne 5 x 8 km teritorijoje, 3800 m gylyje.

Iškelti laivo nepavyko ir ateityje nepavyks, nes jo korpusas yra tokios būklės, kad keliant į vandens paviršių jis tiesiog subyrėtų. Taigi, „Titanikas" amžiams liks jūros dugne. Nors, kaip prognozuoja ekspertai, po 20 metų iš jo nieko nebeliks, nes nuskendusį laivą labai greitai naikina rūdys ir bakterijos.

Daiktai iš nuskendusio „Titaniko"

Iš skenduolio pavyko iškelti daugiau kaip 5500 objektų - juvelyrinių dirbinių, indų, laikrodžių ir kitų laive buvusių daiktų, - kurių bendra vertė siekia per 100 mln. dolerių. Reikia pasakyti, kad ažiotažas dėl jų aukcionuose neslūgsta iki šiol.

Kadangi daug „Titaniko" keleivių buvo pasiturintys žmonės, radiniai yra vertingi, o iškelti iš jūros dugno ir dar iš garsiojo „Titaniko" - keleriopai vertingesni.

Akivaizdu, kad organizuoti povandenines ekspedicijas į „Titaniką" - labai pelningas verslas. Džordžui Tulokui (George Tulloch), investavusiam į šią veiklą 20 mln. dolerių, išlaidos atsipirko gana greitai.

Jis įsigudrino uždirbti net iš anglies, iškeltos iš lainerio: supakuota į mažas dėžutes, anglis buvo pardavinėjama po 25 dolerius. Iš keleivių daiktų ir įrangos jis uždirbo gerokai daugiau.

Pavyzdžiui, gelbėjimosi liemenė aukcione buvo parduota už 55 tūkst. dolerių, stiuardo laikrodis, sustojęs 2 val. 16 minučių, kai „Titanikas" nuskendo, - už 154 tūkst. dolerių. 2006 m. aukcione už 72 ir 60 tūkst. dolerių buvo nupirktos dvi bronzinės lentelės su užrašais „S.S.Titanic" ir „Liverpool".

Bet brangiausias su „Titaniku" susijęs pirkinys - laivo brėžiniai, už kuriuos nepagailėta 220 tūkst. eurų.

Kaip pasakojo išgyvenusieji šią baisią katastrofą, laivo muzikantai mėgino dvasiškai palaikyti laivo įgulą ir keleivius, grodami iki paskutinės minutės.

Vienas šio orkestro smuikas aukcione buvo parduotas už 900 tūkst. svarų. Beje, šio smuiko istorija yra labai romantiška ir tragiška: orkestro vadovo, 33 metų britų smuikininko Voleso Hartlio (Wallace Hartley) kūnas buvo rastas praėjus 10 dienų po laivo žūties.

Prie jo krūtinės buvo pririštas smuikas, o įrašas ant jo liudijo, kad instrumentą jam padovanojo Marija Robinson, jo sužadėtinė.

Nepanaudotas bilietas į „Titaniko" nuleidimo į vandenį ceremoniją Londono aukcione buvo nupirktas už 56 300 dolerių, o laivo valgiaraštis su 40 patiekalų sąrašu pirkėjui Niujorke atsiėjo 31 300 dolerių.

Aišku, ne visos prekės aukcionuose būna paklausios. Pavyzdžiui, 2009 m. buvo išstatyti parduoti keli Milvinos Din (Millvina Dean), paskutiniosios gyvos iš „Titaniko" keleivių, daiktai.

Tragedijos metu ji buvo vos 2 mėnesių, o aukcionas vyko jai sulaukus 97-erių.

Neturėdama iš ko susimokėti už gyvenimą senelių namuose, ji ir nusprendė parduoti kai kuriuos daiktus, su ja buvusius laive. Bet buvo parduotas tik vienas - drobinis maišas, į kurį mažylė buvo susukta lipant į valtį.

Už jį buvo sumokėta 1,5 tūkst. svarų. Pirkėjas ne tik sumokėjo pinigus, bet ir kilniaširdiškai grąžino šeimininkei tą maišą kaip dovaną.

Neapsieita ir be vagystės: 2001 m. parodoje, kurioje buvo eksponuojami daiktai iš „Titaniko", buvo pavogti 9 banknotai ir 10 monetų.

Nepaaiškinami sutapimai

Tolimais 1898 metais rašytojas Morganas Robertsonas (Morgan Robertson) parašė apysaką „Beprasmybė arba „Titano" žūtis", kurioje aprašė įvykius, stebėtinai primenančius „Titaniko" katastrofą 1912 metais.

Pirma, panašiai skamba pavadinimai - „Titanas" ir „Titanikas", antra, M.Robertsono apysakoje laivas taip pat nuskendo susidūręs su ledkalniu, trečia, sutampa ir veiksmo vieta bei laikas - „Titanas" nuskendo balandį Atlanto vandenyne.

Sutampa net tokios detalės, kaip susidūrimo su ledkalniu vieta (dešinysis laivo šonas), valčių skaičius (apie 20) ir laivo dydis (apie 250 m). M.Robertsonas savo prasimanytame laive apgyvendino turtingus, garsius ir savimi patenkintus keleivius, kurių netrūko ir „Titanike".

Knyga buvo išleista likus 14 metų iki „Titaniko" reiso ir tarsi išpranašavo katastrofą. M.Robertsonas paaiškino, kad nepaaiškinamas panašumas - jo plataus akiračio rezultatas: „Žinau, apie ką rašau, štai ir viskas".

Rašytojas prisipažino, kad idėja parašyti šį romaną kilo sergant. Tada skęstantį laivą jis išvydo kliedėdamas, bet vaizdinys buvo toks ryškus, kad M.Robertsonas net girdėjo žmonių pagalbos šauksmus iš laivo.

Tuo metu jis net negalėjo įsivaizduoti, kad jo regėjimas po 14 metų taps tikrove, o pats bus vadinamas vienu didžiausių XX a. aiškiaregių.

Respublika.lt