Tiesiog apie maudynes vasarą

Vilhelmina PANIUŠKIENĖ, mokytoja

Dabar guliu moterų pliaže. Tik atėjau, tiesiu taikymu į jūrą - vanduo fantastiškas. Maudymasis - viena iš mano silpnybių. Vanduo - tai stebuklas. Moterims tai privaloma - jaunina. Nėra buvę nė vienerių metų, kad likčiau nenusimaudžiusi. Man tinka bet koks oras, ir lietus.

Palyginti anksti pradedu maudytis, o sezoną baigiu rugsėjį. Pirmiausia turiu įbristi ir panerti savo tėviškės upėje Ventoje. Toks tradicinis mano sezono atidarymas, o tada galiu jau maudytis bet kur. Kadangi užaugau prie upės, gegužės vidury jau būtinai turiu įmerkti kūną.

Su šeimyna mes dažnai važiuojame į Gargždų karjerus. Ten gali ir panardyti, ir pašokinėti, ir pasipležinti, ir vaikams labai patogu. Džiaugiuosi, kad mes visi linkę į maudynes. Dažnai vykstame ir į karjerus, esančius Radailių link. Žinoma, maudomės ir jūroje, bet aš mėgstu nardyti, plaukti, o jūroje labiau gali tik pašokinėti.

Rimgaudas KUNSTMONAS, restorano „Skandalas“ savininkas

Dabar kaip tik esu susiruošęs eiti išsimaudyti. Save vandenyje atsimenu nuo tada, kiek iš viso atsimenu savo gyvenimą. Tėvai palikdavo mums be priežiūros, ir mes, dar būdami visai snargliai, važiuodavo prie Dangės beždžionių tilto, ten šokinėdavome į upę. Su dviračiais važiuodavome ir už Liepų gatvės tilto. Manyta, kad ten švaresnis vanduo, nes mažiau pramonės. Mes, ikimokyklinio amžiaus vaikai, pasileisdavome pripučiamą čiužinį ir žaisdavome gaudynių per visą upę.

Gyvenu Giruliuose prie pat jūros, tai randu laiko įšokti į ją. Man tai labai patinka, bet nesu iš tų ruonių, kurie lenda į ledinį vandenį.

Manau, geriausia maudytis vandens švarumo atžvilgiu yra Smiltynėje, visame tame ruože iki Nidos. Ne paslaptis, kad Girulių, Melnragės paplūdimiai negali pasigirti itin švariu vandeniu. Man labai patinka Nida, pastaruoju metu ji atsigavo, atsirado infrastruktūra, yra jau kur pavalgyti ir kur nueiti, tai dabar visa Lietuva ją surado. Dažnai vasarą nuvažiuoju į ją, jeigu yra galimybė, mėgstu ten išsimaudyti.

Vacys LEKEVIČIUS, buvęs futbolo treneris

Visą vasarą dirbu ūkvedžiu „Rūgpienių kaime“ ir kiekvieną dieną maudausi „prūde“. Taip vadinasi mūsų su žmona kaimo turizmo sodyba Klaipėdos rajono Kvietinių kaime. Joje yra 15 šuniukų, arklių, lamų, elnių - daug gyvulių. Dabar labai daug vaikų atvažiuoja. Kai su sportu atsisveikinau, visas dienas leidžiu kaime. Parvažiuoju namo, išmiegu, ir vėl į kaimą.

Aš augau Rusnėje, visi vaikai gali man pavydėti. Jau tais laikais, kai savęs dar neatsimenu, mokėjau plaukti. Perplaukdavau Nemuną, Pakalnės upę. Augau vandenyje. Su juo aš draugauju, tik dabar nebeturiu laiko nė prie jūros nuvažiuoti.

Agnija ŠEIKO, choreografė, šokio teatro vadovė

Man maudynės vasarą tikriausia pagrindinis laukiamiausias dalykas. Mėgstu vandenį ir nebijau šalčio. Šiemet gegužę jau maudžiausi. Vaikystėje reikėjo mane iš vandens traukti jau su pamėlusiomis lūpomis ir visą drebančią.

Dabar stengiuosi neprarasti šito malonumo. Jeigu važiuojame gastrolių, visada žvalgausi, ar neprivažiuosime kokio nors ežero. Pamačiusi sakau: „Stojam, greitai išsimaudome.“

Mes gyvename netoli jūros, tai labai stengiamės nueiti išsimaudyti vasarą kiek tik įmanoma - arba ryte, arba vakare atbėgti. Pliaže būti nėra laiko.

Mano mama labai gera plaukikė. Kiti tėvai vaikus saugojo vandenyje, o aš nuo mažens mamą saugojau, nes plaukdavo iki Švedijos (juokiasi). Ir dabar mama tebemėgsta maudytis, plaukioja ir jūroje, kol įmanoma, ir ežeruose - visur, kur tik pavyksta. Ji labai išgyveno, kai buvo uždaryti baseinai. Kai tik paskelbė, kad atidarys, ko gero, buvo pirma klientė, jau stovėjo prie durų.

Visą laiką labiausiai mėgau jūrą, bet jau kelinti metai esu atradusi ežerus. Kažkaip labai susidraugavau su jais. Smagu, kad gali plaukti lygiai, o jūroje visai kitoks tas maudymasis.

Ramūnas KAUBRYS, klaipėdietis

Būdamas teatralas manau, kad vanduo mene yra didžiulis simbolis. Gyvenime taip pat - mus ir krikštija vandeniu, mes relaksuojame jame. Labai mėgstu pasipliuškenti. Pas mus Žemaitijoje buvo tokia žvyrduobė, tai vaikystėje beveik kasdien joje mirkdavome.

Dabar maudausi jūroje. Vienas įspūdingiausių pasipliuškenimų Klaipėdoje pavasarį ar rudenį - pirtelė Smiltynėje. Yra tekę maudytis jūroje ir tarp ledų. Tik labai seniai bebuvau, nežinau, ar beveikia. Anksčiau lipdavau ir į ledinį vandenį. Dabar jau keleri metai sau tai esu uždraudęs.

Beje, Klaipėdoje yra išskirtinė galimybė netgi Adomo kostiumu palakstyti pajūriais, tiek Giruliuose, tiek Smiltynėje.

Dėl sveikatos porą kartų per metus lankau vandens mankštas medicinos centro „Lorna“ baseine. Man be proto jos patinka, sugrąžina fizines ir psichines galias (juokiasi). Taigi vienos mano maudynės būna vasarą prie jūros, o kitos - sveikatingumo centruose, kuriuose ne tik pasisemiu sveikatos, bet ir gerai praleidžiu laiką.

Juozas LIEPUONIUS, tolimojo plaukiojimo kapitonas

Šiemet jau maudžiausi Indijos ir Atlanto vandenynuose. Baltijos jūroje maudausi labai retai. Kadangi gyvenu Melnragėje, ten ir lendu į jūrą, bet tik vakare, kai visi poilsiautojai išsiskirsto, kai vanduo pasidaro švaresnis.

O šiaip turiu sodybą, o prie jos - 130 metrų ilgio ežeriuką. Jame jau niekas, išskyrus kokį šerną ar kitą gyvūnėlį, nesimaudo. Vanduo švarus. Manau, vasarą reikia maudytis ten, kur mažiau žmonių, kur nėra tos grūdalynės. Aš stengiuosi būti kuo toliau nuo didžiosios publikos. Į baseinus neinu. Juose daug „chlorkės“ privaryta, aš tai madai nepasidaviau, nebuvau nei tame naujajame.

Labai mėgstu maudytis, vaikystėje būdavau vandenyje iki pamėlynavimo. Būdavo, bijai eiti namo, nes kitąkart neišleis. Maudynės būdavo atrakcija. Dabar kartais būna tokių metų, kad nepavyksta vasarą pasimaudyti. Prisiimu tų darbų grįžęs iš jūros, o paskui galvoju, kaip spėti viską padaryti.