„Tele2“ tyrimas: darbuotojai nori laisvės, tačiau pasiilgę ir biuro kultūros

„Akivaizdu, kad pastarųjų metų patirtis visam laikui pakeitė darbo vietos sampratą – mišrus darbo modelis taps kasdieniu reiškiniu. Tai įrodo mūsų atliktų tyrimų rezultatai – abiejose apklausose darbuotojų išsakyti lūkesčiai panašūs, nors jas skiria daugiau nei metai“, – sakė Ieva Daugėlienė, „Tele2“ žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims.

Prigijęs hibridinis darbas

Siekiant išsiaiškinti, kaip darbuotojai nori dirbti per pandemiją ir po jos, „Tele2“ jau antrą kartą atliko darbuotojų apklausą.

Antrasis tyrimas atskleidė, kad per ilgus karantino mėnesius darbuotojai ne tik atrado nuotolinio darbo naudą, bet yra išsiilgę gyvo bendravimo biure.

Trečdalis apklaustųjų norėtų patys pasirinkti darbo vietą pagal poreikį, neįsipareigodami konkrečiam dienų skaičiui darbui biure. Kitas trečdalis respondentų balsuotų už „3 + 2“ hibridinio darbo modelį, kai 2 dienas per savaitę darbas biure yra privalomas.

Tuo tarpu dešimtadaliui respondentų tinka abu variantai, o likusiai daliai – dviem dešimtadaliams – bet kuris kitas hibridinio darbo modelio variantas.

Darbas iš namų respondentų labiausiai vertinamas dėl to, kad padeda sutaupyti laiko – nereikia važiuoti į darbą ir iš jo, daliai darbuotojų namuose tiesiog lengviau susikaupti. Kiti džiaugėsi galimybe ilgiau pamiegoti ir vilkėti patogius, kasdienius drabužius.

Vis tik pasikeitęs darbo pobūdis nereiškia, jog ateityje fizinės darbo vietos turėtų išnykti.

43 proc. darbuotojų pirmenybę teikia vienam iš hibridinio darbo modelio variantų. Tuo tarpu 40 proc. apklaustųjų kaip antrą tinkamiausią variantą pasirinko „2+3“ hibridinį darbo modelį.

Anoniminė „Tele2“ biuro darbuotojų apklausa buvo atlikta birželio 6-14 d., joje dalyvavo 127 darbuotojai. Tuo tarpu pirmoji apklausa vyko prieš metus – pirmojo karantino pradžioje.

Svarbiausia – saugumas ir emocinė sveikata

„Žmonių saugumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą nuo spalio 1-osios hibridinis darbo modelis įmonėje laikinai pakeistas į rekomendaciją dirbti iš namų“, – pasakojo I. Daugėlienė.

Galimybė atvykti į biurą išliko, tačiau bendrose erdves vaikščiodami darbuotojai turi dėvėti apsaugines kaukes ir turėti galiojantį galimybių pasą. Taip pat visos patalpos reguliariai dezinfekuojamos.

Nors pastaraisiais metais, dėl mišraus darbo modelio, poreikis biuro patalpoms kiek mažesnis, patalpų mažinti neketinama. I. Daugėlienė vardina atsilaisvinusių darbo erdvių privalumus – galima išlaikyti didesnius atstumus tarp darbo vietų ir taip užtikrinti didesnį darbuotojų saugumą.

Vadovė pabrėžia, kad pandemijos pradžioje visos pastangos buvo kreipiamos į darbuotojų sveikatą. Tačiau šiandien svarbi ne tik fizinė sveikata, bet ir emocinė būklė. Dirbant per nuotolį sunkiau pajausti komandos emocijas, suprasti kas, pasikeitus darbo aplinkybėms, motyvuoja labiausiai.

Paklausti, ko labiausiai trūksta dirbant nuotoliniu būdu, dažniausiai respondentai minėjo gyvą ir operatyvesnį bendravimą, naujienų aptarimą prie kavos puodelio ir bendrą atmosferą biure.

„Daugelis įmonių dabar siūlo psichologo pagalbą – tą darome ir mes. Tačiau tai jau tvarkymasis su pasekmėmis. Daug svarbiau iš anksto galvoti apie galimas pasekmes ir atrasti ilgalaikius sprendimus balansui tarp saugios darbo aplinkos ir geros emocinės savijautos užtikrinimo“, – dėmesį atkreipė I. Daugėlienė.

Svarbiausi įrankiai – lankstumas ir laisvė

Pasak I. Daugėlienės, žmonių poreikiai yra skirtingi, o jų gerai savijautai įtakos turi daugybė veiksnių. Vienam geriausia susikaupti namų tyloje, kitas galbūt tą tylą randa tik biure, o trečią labiausiai motyvuoja pasitarimai su kolegomis.

Todėl ir darbą organizuoti, jei tik leidžia galimybės, darbdavys turėtų atsižvelgdamas į šiuos skirtingus poreikius.

„Mūsų sektorius dėkingas tuo, kad labai greitai galėjome mobilizuotis. „Tele2“ dar iki pandemijos turėjome galimybę dirbti lanksčiai, o darbą iš namų palengvino ir iki tol naudojami nuotolinio darbo priemonės ir įrankiai – išmanus skambučių valdymas, „Microsoft 365“ platforma ir kiti. Lygiai taip pat per nuotolį pasiteisino ir stipri ilgametė vidinė kultūra – pasitikėjimas darbuotojais ir galimybė veikti savarankiškai“, – patirtimi dalijosi I. Daugėlienė.

Anot vadovės, darbuotojų noras patiems spręsti, kada dirbti biure, o kada nuotoliniu būdu – nėra tik apie darbo vietą ar laiką. Ši tendencija atspindi ir lūkesčius, kokie turėtų būti darbdavio ir jo komandos santykiai – dominuojantys raktažodžiai respondentų atsakymuose: laisvė ir lankstumas.

Tai kartu reiškia darbuotojų norą prisiimti atsakomybę ir jausti vadovų pasitikėjimą. Norėdami prisitraukti talentus, darbdaviai turės išmokti būti lankstesni ir leisti savo darbuotojams patiems nuspręsti, kokiu būdu jie dirba efektyviausiai.

Pasak vadovės, lankstaus darbo modelių gali būti įvairių. Tokiomis aplinkybėmis padeda ir didesnis vadovų įsitraukimas į kasdienius procesus, kad galėtų padėti komandos nariams lengviau prisitaikyti prie pokyčių.

„Tereikia klausti ir išgirsti savo darbuotojus, tam labai tinka reguliarios apklausos, nuotaikų matavimo tyrimai. Žinoma, svarbu ne tik domėtis, bet ir įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimus, o jų pasiūlymus išbandyti praktikoje“, – akcentavo I. Daugėlienė.