Sveikatos pavojai užsienio kurortuose – medikai pasisaugoti ragina ne tik senjorus

Šiemet panaikinus daugelį su COVID-19 susijusių draudimų, į lietuvių pamėgtus užsienio kurortus traukia ne tik kelionių išsiilgusios šeimos, bet ir daugiau vyresnio amžiaus poilsiautojų. Tiesa, medikai ir draudikai garbaus amžiaus žmonėms turi nemažai patarimų, kurie gali padėti išvengti sveikatos problemų svetur arba bent jau sumažinti finansinius nuostolius prireikus medikų pagalbos.

Anot Lietuvos Kelionių Verslo Asociacijos prezidento Armando Burbos, šiemet keliaujančiųjų srautas jau beveik grįžo į priešpandeminį lygį, o tai turizmo sektoriaus atstovus nuteikia optimistiškai.

„Europoje vykstantys transporto darbuotojų streikai ir dar neatslūgusi pandemija lietuvių turistų nei truputėlio neglumina, tai įrodo sausakimši lėktuvai“, – sako A. Burba.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, tarp lietuvių populiariausios kelios atostogų kryptys: Graikija ir Turkija. Keliaujantys į šias šalis žmonės gali rinktis iš daugybės pasiūlymų, taip pat ten garantuotas geras oras nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Tiesa, ne visi poilsiautojai būna apdairūs – kai kurie į kelionę leidžiasi vidurvasarį, o tuo metu karščio bangos gali pridaryti sveikatai ypatingai daug žalos.

Karščio pasekmės

Išsiilgę kelionių teikiamo džiaugsmo ir atostogų malonumų poilsiautojai užsimiršta. Neretas poilsiautojas taip atsipalaiduoja, kad net nepagalvoja apie karščio grėsmę organizmui. Pietų šalyse klimatas dažnai būna karštesnis, ten gerokai daugiau drėgmės, o reljefas – anaiptol ne Lietuvos lygumos.

Mediko rezidento Tado Valentino Alčausko teigimu, kelionių šiltuosiuose kraštuose metu patiriamus negalavimus iš esmės būtų galima skirstyti į dvi grupes: dehidratacija ir šilumos bei saulės spinduliuotės neigiamas poveikis. Kalnuotose vietose pasitaiko ir galūnių traumų atvejų.

„Dehidratacijos, galima išvengti geriant skysčius, pageidautina – vandenį. Efektyviausia taktika yra išsiugdyti įprotį vandenį gerti dažnai ir po truputį. Norint išvengti šilumos smūgio, reikėtų stengtis nebūti lauke intensyviausios kaitros metu, o jei to išvengti nepavyksta – naudoti galvos apdangalą“, – pataria jis.

T. V. Alčauskas atkreipia dėmesį, kad kaitinant saulei, susiduriama ir su nepageidaujamu ultravioletinės spinduliuotės poveikiu, pradedant odos nudegimais, baigiant didėjančia melanomos (odos vėžio) išsivystymo rizika. Jos riziką sumažinti galima naudojant apsauginį kremą nuo saulės. Esant didelei kaitrai, specialistas ragina naudoti didesnį nei 30 apsaugos nuo saulės faktorių (SPF) turintį kremą.

Didžiausia rizika – senjorams

Pagyvenusių žmonių asociacija pastebi, kad daugėja savarankiškai keliaujančiųjų senjorų. Nors jie dažniausiai renkasi pažintines keliones su gidu, tačiau neišsižada ir poilsio prie jūros. Kad ir kur senjorai keliautų, jie raginami atidžiau rūpintis savo sveikata.

T. V. Alčauskas atkreipia dėmesį, kad senjorai dehidratacijos ir saulės bei šilumos poveikiui yra daug jautresni už kitus poilsiautojus. Visa tai dėl dažniau pasitaikančių lėtinių ligų, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos, inkstų sutrikimų. Specialistas primena, kad pastoviai geriamų vaistų vartojimo jokiu būdu negalima nutraukti atostogų metu.

Jis priduria, kad keliaujant Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalyse, privalu su savimi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kuria išduodą teritorinės ligonių kasos.

„Nelaimės atveju ši kortelė garantuoja nemokamą būtinąją pagalbą. Keliaujant į šalis, nepatenkančias į šį sąrašą, rekomenduojama turėti papildomą kelionių draudimą, padengiantį bent pagrindines medicinines paslaugas, reikalingas ūmiems sveikatos sutrikimams gydyti“, – pataria specialistas.

Poilsiautojai domisi saugumu

Draudimo bendrovė BTA, augant keliaujančiųjų skaičiui, pastebi ir didėjantį susidomėjimą kelionių draudimu.

„Europoje vykstant keleivių vežėjų streikams žmonės vis daugiau domisi kelionės atšaukimų bei kelionės nutraukimų rizikomis. Tačiau, be abejo, kelionių metu svarbiausias turtas yra sveikata. Ne visose lietuvių pamėgtose šalyse galioja Europos sveikatos draudimo kortelė. Yra šalių, kuriose net ir galiojant Europos sveikatos draudimo kortelei, ne visos išlaidos, susijusios su būtinąja medicinos pagalba, būtų padengiamos.

Pavyzdžiui, nebus kompensuojamas transportavimas iki artimiausios gydymo įstaigos, medicininės evakuacijos į gyvenamą šalį išlaidos. Verta pažymėti, kad ir patekus į ligoninę išlaidos gali būti kompensuojamos tik iš dalies. Todėl keliaujantieji turi įsivertinti rizikas ir patys pasirūpinti savo apsauga, kad prireikus būtų kompensuotos gydymo išlaidos“, – sako BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.

Specialistas pažymi, kad dažniausiai į gydymo įstaigas užsienyje poilsiautojai kreipiasi dėl organizmo reakcijos į klimatą, maistą, staigų temperatūrų skirtumą tarp kambario ir lauko. Taip pat kilus ausų, gerklės ar akių uždegimams.

Gydymui – dešimtys tūkstančius eurų

A. Žilėnas sako, kad BTA draudimo istorijoje užfiksuotos ir beveik 100 tūkst. eurų siekusios išmokos, padengusios gydymo ir repatriacijos išlaidas. Eismo įvykio Prancūzijoje metu nukentėjus dviem lietuviams, vieno jų gydymo išlaidos siekė daugiau nei 70, o kito – 30 tūkst. eurų.

Skaudžiausios pasekmės laukia tuomet, kai svetur kilusios sveikatos problemos baigiasi mirtimi. A. Žilėnas prisimena kitame žemyne įvykusią nelaimę, per kurią poilsiautojas nukrito nuo kalno. Tąkart suma už nelaimingą atsitikimą ir kūno į Lietuvą pargabenimą iš viso siekė 85 tūkst. eurų.

Apie BTA:               

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.