Sūnus iš miesto parsivežė martelę: „Tik išlipus iš mašinos supratom – bus blogai“

Stengėmės priimti šiltai ir pasirodyti iš geriausios pusės, kad nepridarytume sūnui gėdos.  Suruošėme stalą, pripirkome vaišių, susitvarkėme sodybos kiemą ir laukėme viešnios. Tik išlipus iš mašinos supratom – bus blogai.

Ne visai to tikėjomės...

Visas panelės kūnas buvo nusėtas tatuiruotėmis! Auskarai ne tik ausyse, bet ir antakyje! O plaukai ant galvos trumpesni nei pas tėvuką! Na, bet gi ne mums su ja gyventi. Jei mano sūnui tokios patinka, tai jo reikalai.

Pakvietėme iškart prie stalo, kad artimiau susipažintume, bendra kalba gal geriau rišis. Atsikalbinėjo, sakė, kad soti, bet pasiūliau skanių sumuštinukų.

Kaip tik su šviežiu naminiu kumpiuku.

„Tokių parduotuvėse nerasi“, – siūlau martelei.

Tačiau martelė nustumia lėkštę ir atsako, kad ji nevalgo gyvulinės kilmės produktų. Siūlau nusiimti mėsą ir valgyti tiesiog duoną su sviestuku.

Pasiūlau sūrio atnešti kaimiško. Tačiau ji pakartoja, kad ir sviesto, sūrio, grietinės, kiaušinių nevalgo.

Kaip ir duonos, kitų miltinių produktų, nes yra alergiška glitimui. „O tai ką tada valgai?“ – pasimetusi klausiu.

Ji paaiškina, kad daržoves, salotas, riešutus. „Ojezus Marija, nesistebiu, kad tokia kūda“, – pasakiau gal nelabai mandagiai, bet teisybę.

Matėsi, kad labai įsižeidė, pasiūlė sūnui pasivaikščioti. Sūnus buvo labai nepatenkintas, nors mes nieko blogo juk nepadarėm.

Mes su tėvuku pasijutom kalti, kad suruošėm jiems tokį vaišių stalą. Bet iš kur mums žinoti, kad ta mergaitė nieko nevalgo?

Aš tikrai nesuprantu, kaip galima išgyventi nevalgant normalaus maisto – tik žoleles? Suprasčiau, jei būtų badmetis, karas. O dabar – iš mandrumo...

Teko pergalvoti, ką valgyti gaminti vakarienei – šašlykus teko į kamerą dėti, nes juk martelė nieko mėsiško nevalgo.

Bet juk kai susituoks ir lauksis vaikučių, teks pradėti valgyti mėsą, kad vaikeliui nieko netrūktų.

Bet kai apie tai jiems užsiminiau, martelė pradėjo vos ne šaukti, kad aš senamadiškų pažiūrų ir nenusimanau apie sveiką mitybą. Ir dar pridūrė, kad ji visai nenori turėti vaikų, nes žmonių pasaulyje ir taip per daug. Nebent gal tik įsivaikinti norės...

Šitie žodžiai visiškai pribaigė, net verkti norėjosi - nejau taip ir liksiu be anūkų...   

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį redakcija neatsako