Suaugę išsiskyrusių tėvų vaikai myli kitaip

1. Tokie žmonės netiki santuoka.

Tiesa, jie norėtų tikėti, kad laimingos santuokos egzistuoja, tačiau labai bijo padaryti tą pačią klaidą kaip tėvai, todėl abejoja , ar verta vesti arba tekėti.

Jie nusiteikę užmegzti rimtus ir ilgalaikius santykius, bet įteisinti santuokos nesiekia.

2. Jie vertina stabilumą.

Tokie žmonės neretai augo tarp dviejų namų, „plėšydamiesi“ tarp dviejų išsiskyrusių tėvų, todėl jiems labai svarbu turėti savo saugią salelę, užtikrintą pastovumo ir stabilumo vietą.

3 .Jie gali būti per daug prisirišę prie savo daiktų.

Jeigu žmogus nuo vaikystės įprato dalintis tarp mamos ir tėvo namais, tai jam bus svarbūs tam tikri daiktai, kuriuos jis pasiimdavo su savimi ir kurie suteikdavo jam namų jausmą.

4. Jie šiek tiek kitaip švenčia šventes.

Net suaugusiųjų gyvenime jiems per šventes tenka atskirai lankyti ir motiną, ir tėvą, nekalbant apie savo gyvenimo partnerio tėvus.

5 .Jie turi „mylimą“ gimdytoją.

Jie myli abu tėvus, bet vis tiek kurį nors iš jų labiau. Apie tai jie papasakos tik tada, kai užmegs su jumis labai glaudžius santykius.

6.J ie bijo skyrybų.

Jie paniškai bijo, kad skyrybas gali paveldėti iš tėvų. Todėl kartais pasirenka nuostatą, jog niekada neves arba neištekės, kad niekada nereikėtų skirtis.

7 .Jie gali būti arba labai atsidavę, arba neištikimi.

Ypač tuo atveju, jeigu tėvų skyrybos įvyko dėl neištikimybės. Tada tokių tėvų vaikai išauga arba tvirtai nusiteikę niekada partneriui nesukelti tokio skausmo, arba priima tokį elgsenos modelį kaip normą ir žengia neištikimojo tėvo pėdomis.

8. Jie būna labai prisirišę prie savo brolių ar seserų.

Jie žino, kad tik pastarieji tikrai supranta jų jausmus.

9. Jie vis dar tebevargsta su savo vaikiškomis traumomis.

Dauguma jų tik suaugę pradeda pastebėti sąryšį tarp savo įpročių ir pasaulėžiūros su tuo, kad įvyko jų šeimoje vaikystėje.