SSRS ir pasaulį sukrėtusi Berberovų šeimos tragedija: kas nutiko bute kartu su vaikais kaip šeimos narius auginant du liūtus

Ši beribė meilė gyvūnams iškrėtė jiems žiaurų pokštą - Niną pasiuntė į ligoninės lovą, o keturiolikmetį Romą nužudė.

Tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo to, kas svarbiausia.

Kai šunys, katės, ežiai, papūgos, meškėnai ir gyvatės neatrodė pakankamai egzotiški, Berberovai priglaudė mažą vilkiuką.

Augdamas laukinis gyvūnas ėmė elgtis agresyviai.

Atpažinusi Levo Levovičiaus šeimą, Tomka, kaip buvo vadinama vilkė, visai nepripažindavo jų svečių.

Ji visus įsileisdavo į butą, bet niekam neleisdavo išeiti, pradėdavo grėsmingai loti ir puldinėti. Po kurio laiko šeima priėmė sunkų sprendimą atiduoti gyvūną į zoologijos sodą.

Nina ir jos vaikai ilgėjosi savo augintinės Tomkos ir retkarčiais ją aplankydavo. Jie laisvai įeidavo į jos aptvarą ir atnešdavo skanėstų - jos mėgstamų abrikosų pyragų.

Vieną dieną per vieną iš tokių apsilankymų Eva pamatė, kad netoliese esančiame narve miršta gyvūnas.

Paaiškėjo, kad tai buvo liūtuko jauniklis, kurį motina buvo palikusi, nes jis turėjo įgimtą defektą. Jį reikėjo užmigdyti, nes jo kojos nefunkcionavo.

Berberovas Baku buvo gerbiamas žmogus, todėl jam nebuvo sunku įtikinti zoologijos sodo vadovybę atiduoti liūtuką.

Dėl to Berberovai ėmė globoti liūtuką ir pavadino jį Kingu. Jie pradėjo ilgą jo gydymo ir reabilitacijos procesą. Jie visą dieną masažavo jo kojas, stengdamiesi, kad jis vėl atsistotų ant kojų.

Pasveikęs liūtas vaikštinėja su savo šeima ir geriausiu draugu - šunimi Čepu.

Kai tai pagaliau įvyko, visi buvo be galo laimingi. Liūtas buvo labai paklusnus, elgėsi kaip didelė katė.

Tereikėjo jį pakutenti, ir jis paklusniai grįžo į savo vietą. Berberai net vedžiojo jį ant pavadėlio, lydimi tūkstančių susižavėjusių akių.

Liūtas Kingas atėjo į šeimą, kurioje buvo vaikų ir gyvūnų. Jis visus juos mylėjo ir su jais sugyveno.

Žvėrių karalius Berberovų vaikų rankose atrodo kaip didelis pliušinis žaislas.

Kiek vėliau įsižiebė nauja sovietinio kino žvaigždė - liūtas Kingas pradėjo meistriškai dirbti kine. Jis dalyvavo filmuojant filmus: "Liūtas paliko namus", "Mergaitė, berniukas ir liūtas". O filmavimasis filme: "Neįtikėtini italų nuotykiai Rusijoje" tapo Liūtui Karaliui svarbiu įvykiu, tačiau taip pat virto lemtinga avarija, nusinešusia jo gyvybę.

Paskutinių repeticijų kartūs vaisiai

Kingas niekada nedirbo su profesionaliu gyvūnų dresuotoju, aktorius iš jo buvo - ne toks. Ėmėsi žvėries su nuolankiu charakteriu ir paklusnumu.

Bet kur jis dėtų tokią jėgą?

Kadras iš filmo "Neįtikėtini italų nuotykiai Rusijoje", 1973 m.

Kingas ką tik buvo atvežtas į Maskvą filmuotis ir kartu su Berberovais apgyvendintas atskirame uždaros mokyklos pastate.

Pamatęs jaunuolį, kurio tipažas jam priminė vieną iš filmo, prie kurio filmavimo grupė dirbo dieną prieš tai, personažų, liūtas norėjo pakartoti triuką, kurio jį išmokė treneris.

Liūtas užpuolė nieko neįtariantį studentą netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Jis užpuolė jaunuolį, užgulė jį visu savo svoriu ir uždėjo savo milžiniškas letenas jam ant nugaros, laukdamas tolesnių scenaristų komandų.

Buvo sakoma, kad Kingas tokio "žaidimo" metu net šiek tiek įkando vaikinui į galvą.

Nereikia nė sakyti, kaip jaunuolis išsigando. Jis ėmė šauktis pagalbos. Liūtas nepajudėjo iš vietos.

Žmonės iškvietė policiją, o drąsusis leitenantas iššaudė į gyvūną visą tarnybinio pistoleto dėtuvę.

Liūtas nugaišo. Jaunuolis buvo smarkiai sužalotas. Gyvūno nagai paliko jam gilias žaizdas galvoje, kakle ir nugaroje.

Jaunuolį išvežė greitosios pagalbos automobilis.

Žmonės atsisveikina su negyvu liūtu. Jis buvo palaidotas rašytojo Jakovlevo dačoje, kur Berberovai neseniai lankėsi su dar gyvu karaliumi.

Berberovus sukrėtė tai, kas nutiko. Jie buvo pasirengę dėl to, kas nutiko, kaltinti bet ką kitą, bet tik ne savo prijaukintą žvėrį. Šeima sielvartavo.

Keista, bet jie turėjo daug bendraminčių, kurie dėl tragedijos kaltino policininką, studentą, trenerį. 

O tada Maskvos inteligentai ir valdžia sugalvojo "nuostabią idėją" nupirkti Berberovams dar vieną liūtuką. Buvo surinkti pinigai, surastas tinkamas gyvūnas ir idėja įgyvendinta.

Tuo pat metu Nina Berberova buvo nusiteikusi prieš tokį įvykių posūkį, tarsi nujausdama bėdą. Tačiau nieko nebuvo galima padaryti. Turėjo priimti tokią vertingą dovaną.

Liūtaširdis Karalius II ir puma Lalija ant sofos Berberovų namuose, pasitinkantys svečius.

Liūtukas buvo pavadintas Kingu II ir pradėtas auginti su meile ir rūpesčiu. To meto spauda skatino šį "eksperimentą" ir puikiai aprašė tai, kas vyksta, sakydama, kad žmonės gali sutramdyti laukinį žvėrį tik su meile, prieraišumu ir kantrybe.

Tačiau paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta.

Karalius II buvo toli gražu ne žaislas, o tikras žudantis žvėris.

Karalius II buvo sveikas gyvūnas. Jam nebuvo jokio reikalo puotauti su žmonėmis, trypti prieš juos ir godžiai žiūrėti jiems į akis.

Būtent taip naujasis herojus interpretuotų savo pirmtako elgesį.

Karalius II buvo nepriklausomas, savarankiškas ir gana agresyvus. Pykčio akimirkomis niekas negalėjo jo suvaldyti.

Bet Levovičius ir subrendęs Romas mėgavosi santykiniu baisaus žvėries autoritetu.

Bėdų ilgai laukti nereikėjo. Naujasis augintinis Berberovų šeimoje gyveno 6 metus.

Levas mirė nuo širdies smūgio, neatlaikęs emocinio streso ir augintinio nepaklusnumo.

Nina nerado bendros kalbos su gyvūnu, todėl nuolat verkė ir gailėjosi jo, tačiau taip ir nesugebėjo išsiųsti subrendusio nuožmaus monstro į zoologijos sodą.

Vieną dieną įvyko nepataisomas dalykas. Tai nutiko 1980 metais. Girtas kaimynas tyčiojosi iš liūto, kai Berberovų nebuvo namuose.

Jis pro langą į žvėrių karalių metė degančius plastiko gabalėlius, kurie įsiutino liūtą ir išgąsdino naująjį Berbero augintinį - pumą, vardu Lalija.

Iš įniršio nevaldomas liūtas atstūmė prie jo priartėjusią šeimininkę ir nuplėšė nuo galvos odos gabalą.

Prieš prarasdama sąmonę moteris dar spėjo paskambinti policijai.

Tuo metu iš mokyklos grįžęs Romas nuskubėjo į pagalbą motinai.

Kingas II puolė ant jo ir sulaužė kaklą.

Trumpam sąmonę atgavusi jo motina pakėlė jaunuolį ir paslėpė jį nuo liūto rūstybės vonios kambaryje.

Tą akimirką ji dar nesuprato, kad jį išgelbėti jau per vėlu.

Berniukas buvo negyvas, o Niną išvežė greitosios pagalbos automobilis.

Apie tai, kad sūnus mirė, ji sužinojo tik atsigavusi ir išėjusi iš ligoninės.

Karališkojo liūto II ir pumos Lyalie likimas

Įvykus tragedijai, policija, norėdama išlaisvinti žmones iš liūto spąstų, įsiveržė į butą. Liūtas buvo nušautas vietoje. Iš baimės išsiblaškiusi puma bandė pabėgti.

Vos tik ji iššoko iš buto, ją pasivijo kulka, pataikiusi tiesiai į širdį.

Parengta pagal užsienio spaudą