Sodininkės Kazės sode - moliūgai obelyje ir kitos įdomybės: užsukę sunkiai randa žodžių įspūdžiams apibūdinti

Tačiau du pūstašoniai į šventę nei Švėkšnoje, nei kitur nepateko, mat jie auga… aukštai obelyje. O ten juos užaugino Šilutės pašonėje esančiame „Draugystės“ sode sodininkaujanti pensininkė Kazė Pocienė. Ir tai ne vienintelis sodininkės rekordas ir įdomus jos sode užaugęs augalas.

Obelyje pamatė didžiulius obuolius

Jei savo akimis nematytum, tai  ir nepatikėtum, kad tarp kitų įprasto dydžio tokie  du milžiniški „obuoliai“ užaugo ant obels šakų. Išties taip tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, mat įsižiūrėjęs pamatai, kad iki tų milžinų veda besivejantis stiebas, stambiais moliūgo lapais apaugęs.

Sodo šeimininkė pasakoja, kad tokio obels derliaus visai neplanavusi, jis buvęs „savaiminis ir neplanuotas“, juolab kad moliūgus iš viso pirmą kartą auginanti. Moteris dar pernai šioje vietoje augino kitus augalus.

O šiemet sako vieną moliūgo daigą, tiesiog šiaip sau, įkišusi į komposto krūvą šalia obels ir nieko labai iš jo nesitikėjusi. Šis augo, vis plačiau skleidėsi. O rudeniop, kai obels šakos nuo vaisių nusviro, Kazė ir nepastebėjo, kad tas daigas jas apsivijo.

Kažkada prošal eidama moteris pastebėjusi, kad aukštai koks tai „nemenkas obuoliukas“ užsimezgęs, o įsižiūrėjusi ir daugiau jų pamatė. Ir ne juokais nustebo, kai suprato, kad tose aukštybėse moliūgai pučiasi.

Tiesa, sėkmingai augo ne visi, tik du išliko. Vienas jų jau prieš mėnesį 1.40 m aplink „juosmenį“ siekė (moteris užlipo ir pamatavo), antrasis kiek menkesnis buvo.

Tada jau rūpestis p. Kazei sukilo, kaip juos išsaugoti. Vienas moliūgas pats šią problemą sėkmingai išsisprendė – besileisdamas žemėn patogiai įkrito į kelių šakų lizdą. Antrąjį teko gelbėti pačiai. Pensininkė nepatingėjo ir vėl pati į obelį įsiropštė, moliūgą apsauga – tinklu apdėjo, o tinklo galus dar prie obels pririšo.

„Darbo buvo, bet dabar jis kaip lizde tupi“, – džiaugėsi sodininkė.

Bet kaip ji ketina tuos gražuolius dabar žemėn nukrapštyti? K. Pocienė neabejojo, kad sugebės. „Turiu tokį įtaisą, bandysiu nukelti“, – sakė. Ir šios savaitės pradžioje sėkmingai tai padarė.

Augino ir lagenariją

Sodininkė pernai stebėjosi ir iš vienos sėklytės išaugusiu savo šparaginės pupelės derliumi: šioji išaugino net 95 ankštis, kuriose subrendo 305 gramai sėklų. Milžiniškos jos sode išauga ir cukinijos, štai pernai viena siekė 70 cm „ūgį“.

Dar viena įvairovė K. Pocienės daržininkystės istorijoje – pernai auginta daugeliui nė negirdėta lagenarija. Šis paprastiesiems ilgamoliūgiams priklausantis vienmetis vijoklinis augalas, užauginantis ilgus iki 2 m ilgio vaisius, dar vadinamas kalabasa. Tai pietinių ir šiltų vietų vijoklinis augalas, todėl gerai auga šiltnamyje. Jauni vaisiai valgomi kaip aguročiai ar cukinijos. Nupjovus vaisiaus dalį, vaisius auga toliau, o jį nuskynus negenda ir ilgai laikosi. Lagenariją galima auginti kaip dekoratyvųjį vijoklinį augalą, nes jo žiedai panašūs į lelijų žiedus. Subrendę ir išdžiovinti ilgamoliūgiai naudojami dekoracijoms.

Tačiau Kazės sode lagenarija sėkmingai vešėjo ir derėjo ir lauke, ant tos pačios komposto krūvos augdama…

„Man patinka augalų įvairovė, norisi vis kitokių pabandyti užauginti, pamatyti, kas iš jų bus“, – linksmai pasakoja sodininkė.