Senovinis "kompiuteris" audrina archeologų, matematikų ir mokslininkų vaizduotę

Paslaptingasis Antikiteros mechanizmas nuo to laiko audrina archeologų, matematikų ir mokslininkų vaizduotę.

Dabar, naudodami naujausias 3D rentgeno ir modeliavimo technologijas, ekspertai atskleidžia paslaptis, ką ši mašina galėjo sugebėti.

Antikiteros mechanizmas - tai senovės graikų rankomis varomas orrėjus, apibūdinamas kaip seniausias analoginio kompiuterio, naudoto astronominėms padėtims ir užtemimams nuspėti dešimtmečiams į priekį, pavyzdys.

Juo taip pat buvo galima sekti ketverių metų atletinių žaidynių ciklą, kuris buvo panašus į olimpiadą - antikinių olimpinių žaidynių ciklą.

Šis artefaktas buvo vienas iš nuolaužų, 1901 m. ištrauktų iš laivo, sudužusio prie Graikijos Antikyteros salos krantų.

1902 m. gegužės 17 d. archeologas Valerios Staisas nustatė, kad jame yra įrankis. Įrenginys, įdėtas į 34 cm × 18 cm × 9 cm (13,4 × 7,1 × 3,5 col.) medinės dėžės liekanas, buvo rastas kaip vienas gabalas, vėliau atskirtas į tris pagrindinius fragmentus, kurie, atlikus konservavimo darbus, dabar padalyti į 82 atskirus fragmentus.

Keturiuose iš šių fragmentų yra krumpliaračiai, o ant daugelio kitų - užrašai.

Didžiausias krumpliaratis yra maždaug 13 cm skersmens ir iš pradžių turėjo 223 dantis.

2008 m. Mikio Edmundso (Mike Edmunds) ir Tonio Fritho (Tony Freeth) vadovaujama Kardifo universiteto komanda, naudodama modernią kompiuterinę rentgeno tomografiją ir didelės skiriamosios gebos paviršiaus skenavimą, atvaizdavo plutos apgaubto mechanizmo fragmentų vidų ir perskaitė menkiausius užrašus, kurie kadaise dengė išorinį mašinos korpusą.

Tai leidžia manyti, kad jame buvo 37 tarpusavyje sujungti bronziniai krumpliaračiai, leidžiantys sekti Mėnulio ir Saulės judėjimą per Zodiaką, numatyti užtemimus ir modeliuoti netaisyklingą Mėnulio orbitą, kai Mėnulio greitis perigėjuje yra didesnis nei apogėjuje.

Šį judėjimą II a. pr. m. e. tyrinėjo astronomas Hiparchas iš Rodo, todėl spėjama, kad su juo galėjo būti konsultuojamasi konstruojant mašiną.

Spėjama, kad dalis mechanizmo yra dingusi ir juo taip pat buvo apskaičiuotos penkių klasikinių planetų padėtys.