Ruošiamės derliaus nuėmimui: ką svarbu atsiminti ir žinoti?

„Daržininkystė ar augalininkystė yra populiarūs hobiai Lietuvoje, kasmet įtraukiantys vis daugiau žmonių. Populiarėja ir sodininkystė butuose: žmonės, kurie turi bent šiek tiek laisvos vietos balkone, visai nesudėtingai jame gali įsirengti nedidelį daržą arba sodą.

Tačiau visi produktai genda, tad nuėmus derlių juos reikia tinkamai laikyti, konservuoti, o šių žinių daug kam dar trūksta“, – sako „MOKI VEŽI“ marketingo vadybininkas Gediminas Augė.

Konservavimas išlieka populiarus

Sovietmečiu išpopuliarėjęs vaisių ar daržovių konservavimo būdas stiklainiuose vis dar išlieka efektyviausia priemone siekiant sustabdyti šviežių produktų gedimą ir prailginti jų vartojimo laiką.

Šis metodas susidomėjimo šiais laikais sulaukia dėl ekologinių idėjų plėtros visuomenėje: vis daugiau žmonių renkasi vartoti savo pačių augintus produktus visus metus, vietoje parduotuvėse siūlomos importinės produkcijos.

„MOKI VEŽI“ ekspertai pasakoja, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais parduotuvėse visuomet padidėja stiklainių, dangtelių ir kitų konservavimo priemonių bei įrankių poreikis: „Pačių žmonių atliekamas daržovių ir vaisių konservavimas yra tapęs vienu dažniausių užsiėmimų namuose rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Per šventes malonu padovanoti paties gaminto džemo, o žiemą prisiminti paties užaugintus vasaros skonius.“

Sultys – vitaminų šaltinis

Vaisiuose ir daržovėse yra apstu vitaminų bei mineralinių medžiagų, kurios žmogaus kūnui yra reikalingos visus metus. Sodo ir daržo gėrybių šviežių išlaikyti ilgai negalime, todėl vienas paprasčiausių būdų naudingąsias medžiagas išsaugoti – spausti sultis.

Jos gerina medžiagų apykaitą, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje, pašalina iš organizmo toksinus.

„Rudeninis obuolių sulčių spaudimo vajus jau tapo tradicija mūsų krašte, tačiau kasmet vis labiau populiarėja ir mažos namų sulčiaspaudės bei speciali tara, skirta negendančiam skysčių saugojimui.

Buitinėmis sąlygomis spaustos ir tinkamai išpilstytos bei saugomos sultys namuose gali stovėti net kelis metus“, – sako „MOKI VEŽI ekspertai.

Nepamirškite paruošti dirvos kitiems metams

Jokių produktų neužkonservuosime ir neišspausime iš jų sulčių, jeigu pirmiau jų neužauginsime, o tam visuomet prireiks geros žemės. Dažnai nuėmę derlių pamirštame, kad dirva, kaip organizmas, turi atsistatyti ir pasiruošti kitam sezonui.

Norint gausaus daržo derliaus kasmet, geriau iš karto skirti pakankamai dėmesio žemei paruošti, neatidėlioti to iki pavasario.

Daržovės ir vaisiai geriausiai auga purioje bei lengvoje dirvoje. Priešsėjinis dirvos ruošimas daržovėms priklauso nuo sėjamos kultūros rūšies, dirvos sudėties, ankstyvesnio jos paruošimo, meteorologinių sąlygų.

„Nuėmus derlių iš dirvos pašalinkite augalų likučius, kad pavasarį jie netaptų piktžolėmis. Prieš žiemą šiltnamį rekomenduojama gausiai prilaistyti, o tam mūsų klientai dažniausiai renkasi įvairias laistymo žarnas ar sistemas.

Žemę taip pat patręškite sideratais ir nepamirškite, kad žemes kas keletą metų reikia ir atnaujinti, naudojant komposto mišinius ar substratus“, – pasakoja „MOKI VEŽI ekspertai.

Kitų metų derlių planuokite šiemet

Nors egzistuoja praktika, kai sodininkai-mėgėjai patys rudenį renka augalų, daržovių ar vaismedžių sėklas, kurias vėliau sodina kitų metų derliui auginti, botanikai pripažįsta, kad efektyvesni rezultatai pasiekiami tik perkant specialiai paruoštas, patikimų gamintojų sėklas.

Kitų metų derlių planuokite kuo anksčiau: įvairios žemės ūkio kultūros reikalauja skirtingų dirvožemio, sezono, drėgmės sąlygų, į kurias reikia atsižvelgti sėjant ir norint pasiekti gerų rezultatų. Sėklų ir sodinukų pasirinkimas parduotuvėse yra itin platus, todėl reikia labai gerai įsivertinti savo norus ir galimybes.

Prekybos tinklo „MOKI VEŽI“ ekspertai teigia, kad kiekvieną pavasarį daugėja daržovių daigų, pavyzdžiui, pomidorų, agurkų, cukinijų, moliūgų, kaliaropių ar kopūstų; gėlių, tokių kaip pelargonijų, surfinijų ar verbenų, daigelių ir svogūnų sėjinukų, sėklinių bulvių pardavimai.

Rudens sezonu populiarėja gėlių svogūnėliai, pavyzdžiui, tulpių ar narcizų, garstyčių sėklos, vaismedžiai ir vaiskrūmiai.