Didžioji dalis gyvūnų palikuonių susilaukia po to, kai įvyksta lytinis aktas per kurį moteriškas lytines ląsteles apvaisina vyriškosios. Visgi pasitaiko tokių rūšių, kurios gali pasigirti partenogeneze - viena iš nelytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių.
Kartais partenogenezė pasireiškia kiaušinius dedantiems gyvūnams - driežams, gyvatėms ar net paukščiams.
Siekdami atsekti „nekalto prasidėjimo" pagrindus, Kembridžo universiteto mokslininkai eksperimentavo su dvejomis drozofilų „Drosophila mercatorum" linijomis. Jie sekvenavo dviejų šio tipo linijų geną. Vienos iš jų patelėms dauginimuisi reikėjo patinėlių, o kitos linijos patelės galėjo apsieiti ir be „vyriškosios" pusės dalyvavimo. Taip mokslininkams pavyko nustatyti tas genomo vietas, kurios, tikėtina, atsakingos už partenogenezės buvimą organizme.
Nustatę genus-kandidatus, mokslininkai modifikavo tiriamųjų muselių „Drosophila mercatorum" genomą ir tai suveikė: naujai gimusios vaisinės muselės įgijo partenogenezę.
Tyrimai, kurių metu vykusiuose eksperimentuose buvo panaudota 220 nekaltų muselių, truko šešerius metus.
Mokslininkai pabrėžė, kad minėta įgyta savybė yra paveldima. Ateities muselių kartos, jeigu šalia bus patinėliai, galės daugintis įprastu būdu, o jeigu pastarųjų netoliese nepasitaikys, pasinaudoti partenogeneze.
Rašyti komentarą