Rasa Janina Jusionytė: kad būtume sėkmingos, mums nebūtina tapti vyrais

– Kaip manai, ar nuomonės formuotojai garsiai kalbėdami apie emocinę būklę padeda visuomenei tapti sąmoningesnei?

– Manau, kad yra labai didelė stigma kalbėti apie emocinę sveikatą. Mes užaugome su tokiais posakiais kaip „nereikia viešai skalbti apatinių“. Yra viena dalis žmonių, kuri yra normalizavusis ir supranta, kad nueiti pas psichoterapeutą ir atlikti emocinę higieną yra lygiai tas pats, kas valytis dantis.

Mūsų šalyje žmonės dažniausiai nueina tik tada, kai jau pasaulis ir jie patys byra.

Tarp mūsų yra daug piktų žmonių, kurie yra užsidarę, jaučiasi blogai, nes nuolatos bėgo nuo savo emocijų ir gyveno tamsoje, o kai nueina į terapiją, supranta, kad kažkoks jausmas buvo užspaustas. Ir jei tu gyveni jausdamasi nepakankama ar nepasitiki savimi, tai, žinok, visi taip gyvena ir jaučiasi.

– Sakyk, kaip nebijoti būti savimi? Kaip pamiršti kamuojančius kompleksus?

– Jaunos merginos bręsta visuomenėje, kur socialiniuose tinkluose ir žurnaluose mato labai daug nudailintų pavyzdžių, kokios jos turi būti. Visi tie pavyzdžiai yra labai toli nuo tikrojo moters kūno formų.

Socialiniai tinklai ir jų siekis sukurti nepasiekiamą idealo standartą yra skirtas parduoti, tai marketingas.

Kiekvieną dieną medijoje moterims yra siunčiamos žinutės, kad jos nepakankamos, ir siūloma įsigyti kremus nuo raukšlių, įsigyti sporto klubo abonementą, viskas kuriama, kad jaustumėmės nepakankamos ir būtų lengviau mums kažką parduoti, ir tai suvokiant gali susikurti grožio standartą.

Labai sveika nueiti į baseiną ir persirengimo kambaryje apsidairyti aplink ir pamatyti kitų moterų kūnus ir suprasti, koks iš tikrųjų yra gražus moters celiulitas. Pirmiausia tu privalai įsimylėti pati save, o tada ir visam likusiam pasauliui būsi pakankama.

– Kokie yra pagrindiniai dirgikliai, kurių reikėtų vengti, kai tavo emocinė būklė nėra geriausia?

– Jeigu matai, kad jautiesi blogai, ir nori gyti savo kūno atžvilgiu, tai nustok sekti socialiniuose tinkluose merginas, kurios priverčia tave jaustis blogai. Juk savo namus tvarkomės, tai lygiai taip pat turime susitvarkyti ir socialinius tinklus.

Išmeskime iš ten viską, kas neteikia mums džiaugsmo. Kartais sekame žmones ir pykstame ant jų, jog niekada neatrodysime taip, kaip jie, tai kam tada juos sekti ir kelti sau neįmanomus tikslus?

Socialiniai tinklai gali būti ir absoliutus gėris. Man asmeniškai tai nuostabi platforma, kur aš kiekvieną dieną įsikvepiu ir seku žmones, iš kurių mokausi. Aš pati prisiimu atsakomybę už tai, kokius žmones seku ir kokias emocijas man tai sukelia.

Užuot pirkusi eilinį žurnalą, nusipirk knygą apie psichoterapiją, nes tik mes pačios esame atsakingos už savo laimę ir kokią informaciją dėsime sau į vidų.

Rasa Jusionytė. Instagram

– Kaip manai, kokio amžiaus dažniausiai atsiranda valgymo sutrikimai, nemeilė savo kūnui ir kas yra to priežastis?

– Galiu kalbėti tik apie save, nes nesu specialistė. Kai buvau dešimties, dienoraštyje parašiau, kad esu labai stora mergaitė. Bijojau būti atstumta mokykloje dėl greičiau bręstančio kūno ir jau tada suvokiau, kad mano kūnas gali daryti didelę įtaką mano draugų ratui, pripažinimui, mano vidinei laimei. Tie dalykai mums į galvą yra įdiegiami labai anksti, tai yra vaikystės pirmų patirčių dalykas.

– Nebijai garsiai kalbėti apie valgymo sutrikimus, su savo sekėjais dalijiesi asmenine patirtimi. Kokie yra pirminiai požymiai, jog turi valgymo sutrikimų?

– Valgymo sutrikimai gali išsivystyti įvairiai. Kartais mes norime labai stipriai kažką kontroliuoti. Moterys, kai jaučia, kad nieko daugiau savo gyvenime negali sukontroliuoti, pradeda badauti. Būna, kad visą dieną badauji, o vakare prisivalgai.

Mūsų kūnai nėra sukurti tokiam dalykui, mūsų kūnui svarbu išgyventi. Kalbant apie moters kūną yra svarbu suvokti, kad nuo paauglystės jis daro namų darbus ir tas riebaliukas ant tavo sėdmenų ir šlaunų yra tam, kad kai pagimdysi vaiką ir žindysi, tai visi tie omega 3 ir omega 6 riebalai augins tavo vaikelio smegenis ir kūną.

Valgymo sutrikimai prasideda tada, kai pradedi bijoti maisto, kai užsinori sumuštinio, bet draudi sau jį.

Kai eini gatve ir suvoki, kad didžioji dalis tavo minčių sukasi apie maistą.

Merginos man dažnai rašo, kad, jei leisčiau sau valgyti viską, priaugčiau šimtą kilogramų, bet intuityvaus valgymo propagavimas yra nuostabus dalykas, nes vakare tu suvalgai du pakelius traškučių, nes visą dieną ar net savaitę varžei save ir neleidai sau jų, o kai leidi sau viską, tai tą pačią akimirką praeina noras, nes atsiranda saikas.

Reikia pradėti į gyvenimą žiūrėti per malonumo prizmę, nereikia savęs laikyti už pavadėlio. Gražiai atrodysi ir spindėsi tada, kai išmoksi mylėti save.

Svorio svyravimai taip pat yra normalus dalykas, ypač moterims, juk mes turime savo ciklą, hormonus. Prisimenu, kai stovėjau parduotuvėje su trisdešimt ketvirto dydžio džinsais, bet pasižiūrėjusi į veidrodį supratau, kad esu nualinusi save ir niekada nebuvau tokia nelaiminga kaip tada, nors visą laiką svajojau įtilpti į tokį dydį.

Amerikietiška medija mums pasakė, kas turėtų būti mūsų siekiamybė, bet svarbu suprasti, kas mus pačias daro laimingas. Nesakau, kad yra gerai turėti antsvorio, kuris apsunkina tavo širdį, bet jei nori šešiasdešimties metų kartu su savo dukra ir anūke bėgioti jūros pakrante, tai judėti reikėtų pradėti dabar.

– Kokie yra pirmi žingsniai meilės sau kelyje?

– Visų pirma, suprasti, kad esi svarbi ir kad neturi niekam įtikti. Leisti savo emocijoms būti. Aš savo vyrui ir draugėms visada pasakau, kas negerai, nes esu to verta, esu verta jausti skirtingas emocijas. Jeigu aštuonerius metus mokeisi medicinos, bet staiga supranti, kad nori daryti visai ką kita, tai viskas gerai, daryk kitus dalykus. Meilė sau – pasidaryti manikiūrą, meilė sau – nueiti pas psichoterapeutą, meilė sau – užsiimti joga, bet visa tai turi ateiti iš malonumo, o ne noro save keisti.

Kitas dalykas, tai kas žmogui padeda gerai jaustis? Judėjimas. Tai ar sunku ryte atsikelti pusvalandžiu anksčiau ir pasidaryti treniruotę, po kurios vėliau visą dieną jausiesi daug geriau? Lygiai taip pat, ar sunku vakare prisėdus skirti dvidešimt minučių parašyti vakaro puslapiams ir daryti kiekvienos dienos inventorizaciją, nes žmonės daug geriau supranta savo jausmus, kai juos išrašo.

Rasa Jusionytė. Instagram

– Nors vyrai taip pat turi problemų su saviverte, moteris ši problema kamuoja dažniau. Pasamprotaukim, kodėl taip yra.

– Moterys yra jausmingesnės. Kai moteris ateina į darbo pokalbį, sakydama, kad jautrumas – jos silpnybė, tai ne, iš tikrųjų jautrumas yra jos stiprybė. Galėjimas jausti yra beprotiškai svarbu, ir kartais labai daug gyvenime pasiekusios moterys praranda savo moteriškumą ir moteriškąją energiją. Kad būtume sėkmingos, mums nebūtina tapti vyrais.

Šis pasaulis yra pastatytas vyrų ir mums reikėtų nustoti tai neigti ir priimti dalykus. Moteris dar visai neseniai atsirado darbo rinkoje, tik dabar pasaulis pradeda keistis, tik dabar moterys tampa prezidentėmis.

Mus tokias suformavo istorija, gali žiūrėti į tai per aukos prizmę arba priimti kaip dovaną. Pradėsi gyventi tik tada, kai pradėsi gilintis į save ir suprasti save.

– Rasa, savo socialiniame tinkle „Instagram“ dažnai dalijiesi knygų rekomendacijomis. Galbūt įvardytum kelias, kurias būtina perskaityti kiekvienai merginai?

– „Animal: The Autobiography of a Female Body“, „Didi magija: kūrybiškas gyvenimas be baimės“, „Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos“, „Pykčio šokis“ – tai nėra knygos apie meilę sau, tačiau apie tapimą savimi.