Rekomenduoju nusipirkti psichoterapeuto gerbiamo Eugenijaus Laurinaičio neuždidelę ir lengvu įskaitomu stiliumi parašytą knygelę ,,Žuvis vandenyje ’’. Tai knyga apie sklandų bendravimą. Ten aptiksime įdomių ir naudingų rekomendacijų, kaip bendrauti, pradedant kūdikiais, baigiant seneliais. Aš tą knygą perskaičiau su dideliu susidomėjimu net du kartus. Atkreipkite dėmesį, rekomenduoju kiekvieną tekstą, kurį gaunate: žinutę telefone, laišką ir panašiai, malonėkite perskaityti ir antrą kartą, nes tuomet užsifiksuoja atmintyje, o atminties ,,pastiprinimui’’ galima perskaityti ir trečią kartą po keturių dienų. Patikėkite, tai yra labai efektinga!!!
Gintaras
Gintaras ,
Aš pastebėjau tokį dalyką: žmogus paprastai pyksta dėl dviejų priežasčių: kai nežino visos tiesos ir kai negali pasakyti visos tiesos, kitaip tariant, kai žmogaus neužklausiama asmeniškai, kaip ten įvyko iš tikrųjų, betgi paleidžiamos apkalbos ir šmeižtai, kas iš tikrųjų labai skaudina žmogų. Svarbiausia leisti pykstančiam žmogui išsikalbėti ir išsakyti nuoskaudas, nes tai labai palengvina situaciją. Tik nereikia tyčiotis iš pašnekovo tokiomis frazėmis kaip antai - ,,ko tu čia šiaušiasi?’’; ,,nekelk balso’’; ,,aš ne kurčias’’ ir panašiai. Atminkite, pyktis konflikto metu yra pati natūraliausia žmogaus emocija. Tik nereikia jos brutaliai ,,pirmoje stadijoje’’ užgniaužti. Leiskime žmogui elementariai išsikalbėti. Ir tokiu būdu jau savaime ,,nuleidžiamas pykčio garas’’. Tik svarbu neužgniaužti žmogaus, kitaip tariant, kurį laiką patylėti. Ir tik po to galima ramiai jam pateikti savo versiją. Bet būna, kad pykstantis žmogus ir po išsikalbėjimo vargiai dar nurimsta įsijaudrinęs. Tokiu atveju tereikia r a m i a i ir pasistengti į d ė m i a i , pagarbiai tylomis išklausyti, o racionaliai galima tolimesnę konflikto eigą spręsti tik po valandos ar dviejų, o gal net kitą dieną, nes, supraskime, reikia atvėsti po pasikarščiavimo, kad galėtų dirbti sveikai jau ne emocijos, o logiškas protas!
Gintaras
Gintaras ,
Kaip aš sakau: konfliktai yra istorijos varomoji jėga. Kitaip tariant, nors tai ir nėra pati maloniausia procedūra, betgi pastebėkime, kaip išvystoma technika, pasitelkiant ,,smegenų šturmą ’’. Tačiau, žinoma, geriau visas konfliktines situacijas spręsti d e r y b o m i s, nes ten, kur nesikalba ir nediskutuojama, prasideda ,,žvanginimas ginklais’’, o tai nėra racionalus konfliktų sprendimo būdas, nes pasitaiko, kad kartais laimi ne tas, kurio pusėje teisingumas, o tas kuris stipresnis ar galingesnis.
TOP
Nauji
Rašyti komentarą
Rekomenduoju nusipirkti psichoterapeuto gerbiamo Eugenijaus Laurinaičio neuždidelę ir lengvu įskaitomu stiliumi parašytą knygelę ,,Žuvis vandenyje ’’. Tai knyga apie sklandų bendravimą. Ten aptiksime įdomių ir naudingų rekomendacijų, kaip bendrauti, pradedant kūdikiais, baigiant seneliais. Aš tą knygą perskaičiau su dideliu susidomėjimu net du kartus. Atkreipkite dėmesį, rekomenduoju kiekvieną tekstą, kurį gaunate: žinutę telefone, laišką ir panašiai, malonėkite perskaityti ir antrą kartą, nes tuomet užsifiksuoja atmintyje, o atminties ,,pastiprinimui’’ galima perskaityti ir trečią kartą po keturių dienų. Patikėkite, tai yra labai efektinga!!!
Aš pastebėjau tokį dalyką: žmogus paprastai pyksta dėl dviejų priežasčių: kai nežino visos tiesos ir kai negali pasakyti visos tiesos, kitaip tariant, kai žmogaus neužklausiama asmeniškai, kaip ten įvyko iš tikrųjų, betgi paleidžiamos apkalbos ir šmeižtai, kas iš tikrųjų labai skaudina žmogų. Svarbiausia leisti pykstančiam žmogui išsikalbėti ir išsakyti nuoskaudas, nes tai labai palengvina situaciją. Tik nereikia tyčiotis iš pašnekovo tokiomis frazėmis kaip antai - ,,ko tu čia šiaušiasi?’’; ,,nekelk balso’’; ,,aš ne kurčias’’ ir panašiai. Atminkite, pyktis konflikto metu yra pati natūraliausia žmogaus emocija. Tik nereikia jos brutaliai ,,pirmoje stadijoje’’ užgniaužti. Leiskime žmogui elementariai išsikalbėti. Ir tokiu būdu jau savaime ,,nuleidžiamas pykčio garas’’. Tik svarbu neužgniaužti žmogaus, kitaip tariant, kurį laiką patylėti. Ir tik po to galima ramiai jam pateikti savo versiją. Bet būna, kad pykstantis žmogus ir po išsikalbėjimo vargiai dar nurimsta įsijaudrinęs. Tokiu atveju tereikia r a m i a i ir pasistengti į d ė m i a i , pagarbiai tylomis išklausyti, o racionaliai galima tolimesnę konflikto eigą spręsti tik po valandos ar dviejų, o gal net kitą dieną, nes, supraskime, reikia atvėsti po pasikarščiavimo, kad galėtų dirbti sveikai jau ne emocijos, o logiškas protas!
Kaip aš sakau: konfliktai yra istorijos varomoji jėga. Kitaip tariant, nors tai ir nėra pati maloniausia procedūra, betgi pastebėkime, kaip išvystoma technika, pasitelkiant ,,smegenų šturmą ’’. Tačiau, žinoma, geriau visas konfliktines situacijas spręsti d e r y b o m i s, nes ten, kur nesikalba ir nediskutuojama, prasideda ,,žvanginimas ginklais’’, o tai nėra racionalus konfliktų sprendimo būdas, nes pasitaiko, kad kartais laimi ne tas, kurio pusėje teisingumas, o tas kuris stipresnis ar galingesnis.
Dėmesio! Jūs skaitote komentarų skiltį. Komentarus rašo naujienų portalo VE.lt skaitytojai. Nuomonės nėra redaguojamos ar patikrinamos. Skaitytojų diskusijos turinys neatspindi redakcijos nuomonės.