Psichologas M. S. Poškus: prie maisto švaistymo prisideda ir mūsų psichologija

2021-06-11 11:59

Ar girdėjote posakį „neik į parduotuvę nevalgęs“? Jis ne iš piršto laužtas – mūsų pasirinkimus parduotuvėje ne visada lemia racionalūs sprendimai. Todėl, jausdami alkį, į pirkinių krepšelį greičiausiai prisidėsime daugiau produktų nei planavome ar mums reikia, o vėliau dalis jų gali tiesiog atsidurti šiukšliadėžėje. Aplinkos psichologas Mykolas Simas Poškus sako, kad pirkimo elgsena dažnai yra automatinė, todėl labai lengvai nukrypstame nuo pirminio pirkinių plano. Specialistas dalijasi patarimais, kaip išvengti emocinio ir automatinio pirkimo, o kartu – ir mažiau švaistyti be reikalo nusipirkto maisto.

Psichologas sako, kad žmonės kasdieniame gyvenime nėra linkę daug galvoti, tad dauguma pirkimo elgsenos yra grindžiama euristikomis – paprastomis ir veiksmingomis mąstymo strategijomis.

„Jei prekė yra akių lygyje – ją rinksimės dažniau, jei apie prekės ženklą esame girdėję, šio prekės ženklo prekes taip pat rinksimės dažniau. Tie žmonės, kuriems rūpi aplinkai draugiškas elgesys, veikiausiai rinksis prekę, ant kurios pastebės EKO ženklą“, – aiškina psichologas.

Jis remiasi ir asmenine patirtimi, lygindamas skirtingas apsipirkimo formas.

„Iš savo asmeninio patyrimo matau, kad eidamas apsipirkti gyvai, dažnai persigalvoju ir prisiperku to, ko neplanavau. Ypač jeigu tai yra skanėstai. Pirkdami internetu išvengiame situacijos, kai žvilgsnis užkliūva už spalvingų pakuočių ar skelbiamų nuolaidų. Pastebėjau, kad ir man sąžinė neleidžia prisikrauti skanėstų, apsiperkant internetu“, – sako M. S. Poškus.

Planuoti ar neplanuoti pirkinius?

Kruopštus meniu ir pirkinių planavimas gali būti viena iš priemonių, padedanti išvengti bereikalingo pirkimo ir maisto švaistymo. Tačiau psichologas pripažįsta, kad planuoti ne visiems tinka ir patinka, o ir plano laikytis ne visada išeina. Jis dalijasi keliais patarimais, kurie padės apsipirkti racionaliau, nepasiduodant emocijoms:

Parduotuvėje eikite tiesiai į tuos skyrius, kurių produktų suplanavote pirkti. Venkite „slampinėjimo“ po parduotuvę. Vaikščiodami tarp lentynų be tikslo dažnai į krepšelį prisidedame to, už ko „užkliuvo akis“.
Turėkite pirkinių sąrašą ir nuolat į jį užmeskite akį ne tik pasitikrinti, ar viską nusipirkote, bet ir ar nepasiėmėte to, ko neplanavote.
Nesusiviliokite nuolaidomis, jeigu prekės pirkti neplanavote. Paklauskite savęs, ar pirktumėte šia prekę, jeigu ji būtų be nuolaidos. Jeigu atsakymas ne, neimkite jos. Patikėkite, sutaupysite daugiau nepirkdami nereikalingų produktų.
Jei einate apsipirkti su vaikais, iš anksto sutarkite, ką jiems galėsite nupirkti. Žinoma, susitarimo laikykitės.
Išbandykite maisto pirkimą internetu. Pirkdami internetu tikslingiau rinksitės tik reikalingus produktus, iškart matysite bendrą krepšelio sumą, lengviau kontroliuosite perkamą kiekį.
Jeigu apsiperkate internetu, pirkite tai, ką planuojate suvartoti. Kasdien į parduotuvę neprivaikščiosite, todėl dažnai kyla noras „užsipirkti“ maisto į priekį, tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į tai, ar nusipirktos prekės per ilgesnį laiką nesuges. Galimybė internetu užsakytus produktus gauti tą pačią dieną ir nemokamai leidžia supaprastinti apsipirkimą ir sutaupo Jūsų laiko.

Jei jums aktualus tvarumas, įvertinkite ir pirkinių transportavimo taršą: kaip jūs pasiekiate parduotuvę – pėsčiomis ar automobiliu, kaip dažnai važiuojate. Kurjeriai vienu maršrutu prekes pristato keliems adresams, taigi vienas važiavimas atstoja kelias privačias keliones iki parduotuvės. Apibendrinant, svarbu individualioje situacijoje rasti balansą tarp maisto švaistymo perkant per daug ir aplinkos taršos pristatant pirkinius.

Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė pastebi, kad vis daugiau gyventojų kasdienius apsipirkimus perkelia į internetą.

„Didelius savaitinius apsipirkimus e. parduotuvėje jau pakeitė dažnesni greito vartojimo produktų užsakymai. Kai kurie aktyvūs klientai užsakymus pateikia ir kelis kartus per savaitę. Taip pirkdami, gyventojai ne tik mažiau maisto išmeta, bet ir sutaupo savo laiko. Juk laiko atima ne tik ėjimas į parduotuvę, bet ir bandymas susiplanuoti visos savaitės meniu į priekį bei sudaryti pirkinių sąrašą“, – pastebi e. parduotuvės komunikacijos vadovė.

Ar mąstome apie tvarumą pirkdami?

Anot psichologo, prekes renkamės daugiausia iš įpročio bei pagal tai, kaip lengva konkrečią prekę pamatyti parduotuvėje – tiek fizinėje, tiek elektroninėje. Retas pirkėjas apsipirkimo metu iš tiesų galvoja apie tvarumą, o maisto švaistymo problema dažniausiai prisimenama tada, kai tenka į šiukšliadėžę išmesti nesuvartotą produktą.

„Jei žmonės išties įdėtų pastangų ruošdamiesi apsipirkimui, jie galėtų apmąstyti kiekvienos prekės rūšies alternatyvas ir išsirinkti tiek etiškai, tiek finansiškai tinkamiausius prekės variantus. Taip būtų galima išvengti iš toli atgabentų, į neperdirbamą plastiką supakuotų ar netvarių prekių. Tačiau suprantama, kad rūpesčių, darbų ir įsipareigojimų pilnoje kasdienybėje tai padaryti sudėtinga. Todėl daug paprasčiau tiesiog išsiugdyti tvaresnius apsipirkimo įpročius“, – sako psichologas M. S. Poškus.

Psichologas žvelgia dar plačiau, anot jo, pandemija plačiąja prasme visuomenę išmokė gausybės naujų būdų tikslams siekti: „Daug organizacijų suprato, kad darbas sėkmingai gali vykti nuotoliniu būdu. Mano asmeninė patirtis rodo, kad dabar žmonių bendradarbiavimas daug produktyvesnis, posėdžių ir pasitarimų laikas išnaudojamas daug efektyviau. Tas pat ir su apsipirkimu – dalis žmonių veikiausiai pajuto, kad apsipirkimas internetu taupo jų laiką ir yra paprastesnis. Panašu, kad iš pandemijos situacijos išeisime pasimokę ir su nauju požiūriu į tai, kaip galima tvariau elgtis įvairiose situacijose“, – mano psichologas.