Prodiuseris Martynas Tyla įvertino Lietuvos muzikos industriją: „Vienintelis mūsų minusas – dar nepramuštas kelias į pasaulį“

Tačiau kalbėdamas apie savo darbo užkulisius vyras prisipažįsta stebuklingos burtų lazdelės neturintis ir bet ko padaryti žvaigžde negalintis, mat net ir ryškiausioms Lietuvos muzikos asmenybėms dar yra kur stiebtis bei tobulėti.

Užbaigiant pavasario sezoną, šį sekmadienį paskutinį kartą „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle“, kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai.

Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau.

Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šio sekmadienio laidos herojų – asociacijos „M.A.M.A.“ pirmininką ir vieną garsiausių šalies prodiuserių Martyną Tylą – žino daugelis, o jo tris dešimtmečius trunkanti karjera neatsiejamai vyrą surišo su Lietuvos muzikos industrija, jos pokyčiais bei augimu.

„Tų projektų buvo, yra ir bus visą laiką, bet su viskuo, kas liečia lietuvišką muziką, vienaip ar kitaip aš irgi esu susijęs. Man pačiam muzika visuomet buvo įdomi, ja domėjausi, ypatingai kuomet gauti plokštelę buvo itin sudėtingas dalykas.

O su menininkais pradėjau bendrauti Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje. Daug renginių, pirmieji užsienio atlikėjai buvo į Lietuvą atvežti. Viskas taip užsisuko, kad įsitraukiau taip stipriai ir šiandien esu ten, kur esu“, - laidoje pasakos žinomas vyras.

Martynas nuėjo ilgą profesinį kelią ir netgi formavo šalies muzikos vadybos praktiką, mat kuomet pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio atlikėjais, nebuvo ne tik mobiliųjų telefonų, bet ir sutarčių šablonų.

Visgi, nors šiai dienai žinomas prodiuseris prisidėjo prie daugelio dainininkų iškilimo ir populiarumo, vyras tikina stebuklų nepildantis, o tobulėti muzikos rinkoje dar tikrai yra kur.

„Gal daug kam atrodo, jog esu auksinis berniukas, kuris gali paimti atlikėją ir padaryti jį žvaigžde, tačiau taip nėra, burtų lazdelės neturiu.

Didžiausias pagyrimas apie lietuvišką muziką yra tuomet, kai atvažiuoja kolegos iš Suomijos, Švedijos, „Universal Music“, „Sony Music“ atstovai ir pasako, kad tai, ką padarėm Lietuvoje, kaip čia vystosi muzikinė rinka, tai gali pavydėti kitos rinkos.

Vienintelis mūsų minusas yra dar nepramuštas kelias į pasaulį, bet manau, tai tik laiko klausimas“, - teigs Martynas.

2012-aisiais metais pirmą kartą surengti Lietuvos muzikos apdovanojimai „M.A.M.A.“ kasmet pritraukia tūkstančius žiūrovų tiek į renginio vietą, tiek prie televizoriaus ekranų.

Martynas pasakoja, kad tai tikrai nėra vieno mėnesio, ar vieno žmogaus darbas, nesvarbu, jog patirtis, organizuojant tokio mąsto renginį, įgyta didžiulė.

„Realiai, apdovanojimų biudžetas siekia pusę milijono, bet tai nėra vien tik renginys tą dieną. Į darbus įeina nominantų atrinkimas, paskelbimas, auditavimas. Iki sekančių „M.A.M.A.“ apdovanojimų dar yra nemažai laiko, tačiau jau šiandien planuojam kaip atrodys salė, kokie bus stalai, ką keisim, ką darysim“, - tvirtins Martynas.

Visgi, kaip ir kiekviename darbe, išbandymų netrūksta ir muzikos industrijoje.

Prodiuseris pripažįsta, jog būna visko: ir nepasirodžiusių atlikėjų, ir pradingusių vedėjų, bet vienas sudėtingesnių išbandymų tapo COVID-19 pandemija ir įvestas karantinas, kurio metu vykęs renginys sukėlė aršias, tačiau nepagrįstas diskusijas.

„Kuriozų būna visokių ir įvairių, bet didžiausias iššūkis buvo COVID-19 laikotarpis, kuomet papuolėm į patį pirmąjį apribojimą.

Ačiū Dievui, kad tai buvo televizinis renginys ir niekas to negali paneigti, net teismas pripažino, kad renginys buvo organizuotas teisingai, laikantis visų reikalavimų ir net gi perteklinių reikalavimų.

Deja, bet iš labiausiai mus kritikavusių vyriausybės atstovų atsiprašymo nesulaukėm ir tai galbūt didžiausia likusi nuoskauda po šiai dienai“, - atviraus prodiuseris.

Kita laidos tema: kaip tinkamai įmonėje valdyti personalą?

Personalo valdymo profesionalų asociacija siekia per personalo valdymo specialistų ir kitų darbuotojų kompetencijų augimą padėti verslui bei viešajam sektoriui gerinti rezultatus ir tobulėti, tad nuolat kviečia į įvairius renginius.

Didžiausias jų – drauge su parodų rūmais „Litexpo“ organizuojamas vienintelis tokio formato renginys Lietuvoje, jau tradicija tapusi konferencija bei paroda „Motivated at Work“.

Renginio programa kasmet kuriama kruopščiai stebint užsienio praktikas bei kalbantis su įvairiomis organizacijomis, kokius klausimus jos sprendžia ir su kokiais iššūkiais susiduria šiuo metu, kad specialistų apsilankymas būtų išties naudingas.

„Didžiuojuosi visais pranešėjais, kurie sutiko šiemet savo žiniomis pasidalinti, tačiau kaip didelį išskirtinumą ir galimybę ateinantiems žmonės, pirmiausiai įvardinčiau, kad turėsime visą dieną trunkančias 8 praktinių užsiėmimų temas vadovams, nes šiuo metu vadovai susiduria su labai daug iššūkių, dirbdami su hibridinėmis komandomis“, - laidoje pasakos asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.

Pašnekovė atvirauja, kad už įvairias motyvacines priemones nemažiau svarbu ir darbuotojų emocinė savijauta darbe, gera atmosfera, jaukumas bei santykiai su kolegomis.

Todėl renkantis, ką pasiūlyti kolektyvui, pravartu kalbėtis ir atsižvelgti į egzistuojančius poreikius.

„Darbuotojams pirmiausiai svarbu, kad tie dalykai, kurie yra siūlomi, būtų apie juos. Bet kokia priemonė, kurią organizacija nori pasiūlyti savo darbuotojams, tiks tikrai ne visiems, todėl reikia gerai pagalvoti, pasikalbinti darbuotojus, sužinoti, kas jiems yra svarbu ir į ką yra prasmė investuoti“, - teigs A. Bytautienė.

Kita laidos tema: dešimties žingsnių planas efektyvesnio verslo link

Verslininkai Sigita Čėsnaitė ir Kęstutis Sinkevičius drauge vadovauja daugiau nei dešimčiai skirtingų verslų, kurių veiklos apima atsinaujinančių išteklių, nekilnojamojo turto, žuvies prekybos, laisvalaikio, logistikos, verslo valdymo ir kitas sritis.

Sigita juokauja, kad kone kasdien jiems su vyru gimsta po naują verslo idėją, tačiau tarp užsibrėžtų tikslų nesimėto ir protingai koncentruojasi į pradėtus darbus.

„Mes ne tik tai kuriame naujas įmones, pastatome ant kojų ir paleidžiama jas į gyvenimą, bet ir perimam valdymo procesus taip, kad ta įmonė pasiektų geriausių galimų rezultatų.

Iš to gimė mūsų kūdikis „Vorh“, kuris teikia verslo procesų valdymo paslaugas. Išskyrėm dešimt segmentų, kuriuos kiekvienas verslo vadovas ar savininkas turėtų įdiegti savo įmonėje, jeigu nori pamatyti gerų rezultatų. Finansiniai rezultatai pasiekiami, bet tuo pačiu, manau, svarbu, kad verslo organizmas būtų socialiai atsakingas, dirbtų etiškai, kaip sakau, tas organizmas turi turėti ir širdį, ir sąžinę“, - laidoje pasakos UAB „Vorh“ direktorė-CEO Sigita Čėsnaitė.

Verslo valdymo sistemos efektyvumu Sigita su Kęstučiu įsitikino ir savo kailiu. Sujungę keturias įmones bei pritaikę dešimties žingsnių planą, per trejus metus verslininkai užaugino logistikos lyderį „Nordnix“.

Tiesa, pora naudoja vaizdingą alegoriją ir sako, kad kreiptis geriau tuomet, kai verslui tik varva nosis, o ne reikia širdies transplantacijos.

„Dažniausiai įmonių problema nėra blogi norai ar bloga rinkos terpė. Tai yra nemokėjimas būti, nemokėjimas valdyti. Reikia įmonei visuomet pirmoje vietoje pasistatyti žmones ir sukurti kolektyvą, kuris galėtų pramušti ledus.

Gyvenime nėra stovėjimo vietoje: arba mes einam į priekį, arba mes einam atgal“, - tvirtins UAB „Vorh“ vyriausias operacijų direktorius-COO Kęstutis Sinkevičius.

o

Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.