Prieskonių sala vadinamą Zanzibarą būtina pažinti skonio receptoriais

„Itaka“ kelionių ekspertė Daiva Strumskienė pataria, kad jei norite geriau pažinti šią salą, svarbu pasitelkti ir skonio juslę.

Zanzibaro prieskonių istorija

Manoma, kad Zanzibaro prieskonių istorija prasidėjo daugmaž XV amžiuje, kai pirkliai, ieškantys pigesnio ir patogesnio prieskonių kelio vandeniu, ėmė naršyti Indijos vandenyną.

Stiprų impulsą prieskonių paplitimui suteikė Vasko da Gamos ekspedicijos išsilaipinimas Zanzibare. Ši sala tapo prieskonių sala ir dėl patogios savo lokacijos ir dėl to, kad salos klimatas buvo tinkamas prieskonių plantacijoms.

Omano kariams perėmus Zanzibaro kontrolę, tuo metu valdęs Omano sultonas Seydas Saidas perkėlė savo valdomos teritorijos sostinę iš Muskato į Stountauną (vienas didžiausių Zanzibaro miestų).

Būtent jis saloje įkūrė gvazdikėlių plantacijas ir ilgainiui Zanzibaras tapo didžiausiu pasaulyje gvazdikėlių augintoju. Kadangi gvazdikėliai ir kiti prieskoniai savo verte buvo prilyginami auksui, Zanzibaro reikšmė prekybos kontekste vis stiprėjo.

Aromatu apdovanoti gvazdikėliai 

Gvazdikėlis – salos vizitinė kortelė. Šie prieskoniai ruošiami džiovinant nuskinto augalo žiedus. Gautas prieskonis naudojamas įvairių patiekalų ruošime, gėrimams aromatizuoti ar medicinoje.

Gvazdikėliai naudingi, nes juose gausu skaidulų, vitaminų, antioksidantų, šie prieskoniai taip pat padeda kepenų veiklai bei gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Gvazdikėliai auga medžiuose, todėl ūkininkams tenka lipti į medžių viršūnes ir ten skinti gvazdikėliu kekes. „Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiai gvazdikėlių augintojams yra svarbiausias – derliaus nuėmimo –  laikas.

Tad į Zanzibarą atvykę žiemos atostogoms galėsite paragauti pačių šviežiausių gvazdikėlių“, – pataria „Itaka“ atstovė.

Universali, bet nepakeičiama vanilė

Gvazdikėlis – garsiausias, tačiau tik vienas iš daugelio prieskonių, kuriais garsėja Zanzibaro sala. Kitas, nemažiau svarbus augalas čia – vanilė. „Šis prieskonis į Zanzibarą atkeliavo iš Meksikos.

„Įdomu tai, kad vanilei iki pat XIX a. vidurio buvo sunku plisti į kitas šalis, kadangi šį prieskonį sunku prižiūrėti ir dauginti, bet Zanzibare jis atrado savo vietą ir salos plantacijose, ir vietinėje virtuvėje“, – pasakoja Daiva.

Prieskonių princas muskato riešutas

Muskato riešutas kita svarbi Zanzibaro prieskonių karūnos puošmena. Nors jis ir vadinamas riešutu, tačiau nepriklauso riešutinių šeimai. Mažais kiekiais vartojamas prieskonis gerina virškinimą ir malšina nemigą, tačiau didelis kiekis turi svaiginamąjį poveikį.

Žalia žolė, bet ne žolė – citrinžolė

Dar vienas Zanzibare paplitęs prieskonis – citrinžolė. Tai prieskonis kilęs iš Pietų Indijos ir Šri Lankos, tačiau vėliau atkeliavęs ir į Zanzibaro salą. Daiva pasakoja, kad nors Indijoje citrinžolė yra įprastas patiekalų prieskonis, bet čia, Zanzibare, iš citrinžolės taip pat verdama arbata.

Zanzibaro desertai ir vėsinanti kava

Kelionių ekspertė Daiva pataria, jog Zanzibare prieskonius geriausia išbandyti ragaujant vietinį maistą: „Zanzibaro virtuvėje gausu patiekalų, kurių pagrindiniu ingredientu galima laikyti net ne pavienius produktus, o prieskonius, nes būtent jie kiekvienam patiekalui suteikia išskirtinumo.“

Prieskonių pyragas – vienas garsiausių Zanzibaro desertų. Jis gaminamas iš šokolado, cinamono, muskato riešuto ir kvapnių vietinių gvazdikėlių. Pyragas populiarus tuo, jog jame susipina net keli svarbiausi Zanzibaro salos prieskoniai.

Dar vienas salos desertas – madazi arba mažos trikampės spurgos. Iš tiesų, tai tėra paprasti traškios tešlos kamuoliukai, bet kuomet jie saldinami Zanzibare auginamu kardamonu, tampa nuodėmės vertu desertu.

„Itaka“ kelionių ekspertė Daiva išskiria ir Zanzibaro kavą, kuri yra ypač mėgstama ne tik vietinių gyventojų, tačiau ir turistų: „Ši kava ypatinga tuo, kad padeda numalšinti ore tvyrantį karštį, nes kuo kava karštesnė, tuo geriau vėsina kūną.

Kava Zanzibare, kaip ir daugelis kitų gėrimų ir patiekalų, neįsivaizduojama be žiupsnelio kardamono.“