Povandeninis sniegas atskleidė naujų užuominų apie Jupiterio palydovą Europą

Remiantis naujais tyrimais, povandeninis sniegas susidaro pasauliniame vandenyne ir keliauja aukštyn, kad prisitvirtintų prie povandeninių griovų ir apverstų ledo viršūnių.

Tas pats reiškinys vyksta ir Žemėje po ledo šelfais, ir galbūt taip Europa formuoja savo ledo apvalkalą.

Pirmadienį žurnale "Astrobiology" paskelbtame atradime teigiama, kad Europos ledo apvalkalas gali būti ne toks sūrus, kaip iš pradžių manė mokslininkai.

Suprasti druskos kiekį ledo plutoje yra labai svarbu, nes inžinieriai renka NASA erdvėlaivį "Europa Clipper", kuris 2024 m. spalio mėn. ruošiasi nuskristi į Europą.

"Europa Clipper" naudos ledą skverbiantį radarą, kad pažvelgtų į mėnulio apvalkalą ir nustatytų, ar mėnulio vandenynas yra potencialiai tinkamas gyvybei.

Bet kokia ledo apvalkale esanti druska gali turėti įtakos tam, kaip giliai radaras gali prasiskverbti pro jį, todėl labai svarbu numatyti apvalkalo sudėtį.

Įžvalgos apie ledo apvalkalą taip pat galėtų padėti mokslininkams nustatyti daugiau informacijos apie Europos vandenyną, jo druskingumą ir galimybes jame gyventi gyvybei.

Europos ledo apvalkalas yra 10-15,5 mylių (15-25 kilometrų) storio ir greičiausiai yra ant vandenyno, kurio gylis siekia 40-90 mylių (60-150 kilometrų).

"Tyrinėdami Europą domimės vandenyno druskingumu ir sudėtimi, nes tai yra vienas iš dalykų, nuo kurių priklausys galimas jo tinkamumas gyventi ar net tai, kokia gyvybė jame galėtų gyventi", - pranešime sakė pagrindinė tyrimo autorė Natalie Wolfenbarger, Teksaso universiteto Geofizikos instituto Geomokslų mokyklos doktorantė mokslininkė.

Teksaso universiteto Ostine mokslininkai kuria erdvėlaivio ledą skverbiantį radarą.

Ankstesnių tyrimų duomenimis, arčiausiai Europos apvalkalo esančio vandenyno temperatūra, slėgis ir druskingumas yra panašūs į vandens, esančio po Antarktidos ledo šelfais, temperatūrą, slėgį ir druskingumą.

Mokslininkai tyrė du vandens užšalimo po ledo šelfais Žemėje būdus: kongeliuojantį ledą ir frazinį ledą.

Jupiterio mėnulyje Europa gali būti gyvenamas ledo apvalkalas

Koks skirtumas?

Kongelacijos ledas iš tikrųjų auga iš po ledo šelfo, o frazinis ledas, prieš nusėsdamas po ledo šelfu, dribsniais dreifuoja aukštyn per peršaldytą jūros vandenį.

Abiejų šių tipų ledo druskingumas mažesnis nei jūros vandens, o pagal tyrėjų prognozes, jūros vanduo buvo dar mažiau sūrus, kai jie šiuos duomenis pritaikė Europos ledo apvalkalo amžiui ir mastui nustatyti.

"Naudodamiesi Žeme galime įvertinti Europos tinkamumą gyventi, išmatuoti priemaišų mainus tarp ledo ir vandenyno ir išsiaiškinti, kur lede yra vandens", - sakė tyrimo bendraautorius Donaldas Blankenshipas, Teksaso universiteto Geofizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Jis yra pagrindinis "Europa Clipper" ledo skverbimosi radaro prietaiso tyrėjas.

Ši išvada gali reikšti, kad Žemę galima naudoti kaip modelį siekiant geriau suprasti Europos gyvenamumą.

Ankstesnių misijų metu buvo pastebėti vandens garų pliūpsniai, prasiveržiantys pro ledo apvalkalą.

"Šis darbas atveria visiškai naujas galimybes mąstyti apie vandenynų pasaulius ir jų veikimą", - sakė NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pasadenoje (Kalifornija) mokslininkas Steve'as Vance'as.

Šiuo metu misijos komanda "Europa Clipper" montuoja "High Bay 1" - NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos švarioje patalpoje, kurioje prieš paleidimą buvo rengiamos kitos istorinės misijos.

Iki metų pabaigos erdvėlaivyje bus sumontuota skrydžio techninė įranga ir moksliniai prietaisai.

Tada inžinieriai atliks daugybę bandymų prieš paleidimą.

"Europa Clipper" prie Jupiterio palydovo atskris 2030 m. balandžio mėn.

Per beveik 50 suplanuotų praskridimų pro Europą erdvėlaivis galiausiai pereis iš 1700 mylių (2735 km) aukščio į vos 16 mylių (25 km) virš Europos paviršiaus.