Tik pakrikštijome, papietavome ir išsiskirstėme“, – trumpą šventės planą nupasakojo B.Navickaitė. Kaip pridūrė ji, krikštynose dalyvavo tik patys artimiausi šeimos nariai – tėvai, dukra Monika ir krikštatėviai.
Kadangi Monikos vardas šventas, tėvams krikšto vardo nereikėjo rinkti.
Pasidalijusi šventės akimirkomis B.Navickaitė pridėjo ir ištrauką iš knygos „Pranašas“.
„Jūsų vaikai nėra jūsų Jie – savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų, Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, Nes jie turi savąsias. Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galite, stenkitės būti į juos panašūs, bet nesistenkite juos padaryti panašiais į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykštėj dienoj.
Jūs – lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai“, – su sekėjais dalijosi moteris.
Rašyti komentarą