Paslaptis, kaip garantuotai laimėti loterijoje

Iš loterijų istorijos

Galima teigti, kad loterijos atsirado žiloje senovėje ir po truputį įgijo mums įprastą formą.

Pavyzdžiui, kai kas įžvelgia panašumą su loterija biblinėje istorijoje, kaip Mozė burtų keliu dalijo sūnums Izraelio žemes dešiniajame Jordano krante.

Mokslininkų nuomone, viena pirmųjų užuominų apie savotišką loteriją yra senovės graikų mitai, kuriuose pasakojama, kaip kariai iš auksinio šalmo paeiliui traukdavo akmenukus, o vienas iš jų suteikdavo teisę kautis su Dzeusu, tai yra, galimybę likti gyvam arba garbingai mirti.

Loterijos prototipu laikomas apie 100 pr.m.e. Kinijoje sukurtas žaidimas. Manoma, kad šios loterijos padėjo finansuoti didelius vyriausybės projektus, surinktos lėšos buvo naudojamos tokiems statiniams kaip Didžioji kinų siena.

Europoje pirmosios žinomos loterijos buvo rengiamos Senovės Romoje, ir tai paprastai būdavo pramoga vakarienės metu: kiekvienas svečias gaudavo bilietą, o prizai dažnai būdavo prabangūs daiktai, pavyzdžiui, indai.

Tačiau tokio tipo loterija buvo ne kas kita, kaip dovanų dalijimas. Istorinės kronikos pasakoja, kad Julijaus Cezario valdymo laikais Romos respublikoje buvo organizuota pirmoji visuomeninė loterija, kurios tikslas buvo surinkti lėšų Romos kelių, tiltų ir pastatų remontui.

Loterijos Romoje vėliau tapo svarbiu kelių tiesimo ir kitų visuomeninių reikmių finansavimo šaltiniu. Be to, per dideles šventes buvo organizuojamos nemokamos loterijos vargšams: plebėjams būdavo dalijami „laimės popieriukai", o keletas laimingųjų gaudavo piniginius prizus.

Europoje nuo XV a. įvairūs miestai rengdavo viešas loterijas, siekdami surinkti pinigų miestų įtvirtinimams ir padėti vargšams. Pagal istorinius dokumentus pirmą kartą loteriją 1466 m. vasario 24 d. Briugėje suorganizavo flamandų tapytojo Jano van Eiko (Jan van Eyck) našlė.

Surinktos lėšos buvo panaudotos nepasiturintiems miestiečiams paremti. Po 1466 metų Belgijoje vyko daugybė loterijų, o surinkti pinigai buvo naudojami koplyčioms, prieglaudoms, kanalams ir uostų įrenginiams statyti.

1515 m. Genujoje loterija buvo surengta renkant atstovus į savivaldos instituciją (į urną sumesta 90 lapelių su kandidatų pavardėmis ir išmaišius ištraukti penki).

XVII amžiuje Nyderlanduose buvo gana įprasta organizuoti loterijas, renkant pinigus vargšams arba siekiant surinkti lėšų įvairiems visuomenės poreikiams. Loterijos buvo labai populiarios ir vertinamos kaip neskausminga apmokestinimo forma.

Ko gera, šiurpiausios formos loterija buvo organizuojama Didžiosios prancūzų revoliucijos laikais.

Vietoj rutuliukų su numeriais buvo naudojamos giljotinuotųjų galvos: įvykdžius nuosprendį, budelis iš bendros pintinės ištraukdavo „laimėjusią" galvą ir būdavo skelbiami nugalėtojai, pasirinkę teisingą numerį.

Vėliau loterijos tapo azartiniu žaidimu ir paplito kitose Europos šalyse.

Iš 1790 m. loterijoje surinktų pinigų Jungtinėse Amerikos Valstijose pastatyta 50 koledžų, 300 mokyklų, 200 bažnyčių, dalis skirta universitetams (Harvardo, Jeilio, Prinstono, Kolumbijos) išlaikyti.

Įsigalėjus sukčiavimui organizuojant loterijas (buvo neišmokami arba išmokami per maži laimėjimai), XIX a. pabaigoje Jungtinėse Valstijose loterijos buvo uždraustos ir vėl legalizuotos XX a. 7-me dešimtmetyje.

Sėkmės receptai

Žmonėms norisi tikėti, kad yra patikimas būdas nutverti laimės paukštę už uodegos, pasirinkti teisingus skaičius ir atsibusti milijonieriais.

Azartinių žaidimų mėgėjai tvirtina, kad tai yra įmanoma ir siūlo keletą būdų sėkmei pasiekti. Vienas iš jų yra labai paprastas: pasirinkti patinkamą skaičių derinį ir jį nuolatos naudoti, kol derinys laimės.

Pasirenkant skaičius gali padėti ankstesnių lošimų rezultatų statistika arba galima rinktis tiesiog patinkančius skaičius. Kai kada tokia strategija pasiteisina, bet to laukiant gali praeiti daugybė metų, o išlaidos bilietams susidarys labai nemažos.

Antrasis receptas vadinamas „loterijų sindikatu". Jo esmė yra ta, kad perkant kuo daugiau bilietų tikimybė išlošti neva didėja.

Šios strategijos šalininkai buria draugų, giminaičių arba kolegų grupes, perka bilietus „susimetę" ir iš anksto susitaria, kaip dalinsis laimėjimą, jeigu kuris nors bilietas bus laimingas.

Bet nėra jokių garantijų, kad tokia strategija greitai duos norimą rezultatą, o per ilgesnį laiką kyla rizika, kad tarp sindikato dalyvių kils konfliktų.

Lošėjai su stažu pataria atsižvelgti į veiksnius, kuriuos galima vadinti mistiniais arba psichologiniais. Jie rekomenduoja skaičius rinktis būnant gerai nusiteikus ir geros sveikatos, vilkint drabužius be juostelių, skaičius geriausia sieti su gimimo data ir panašiais veiksniais.

Pramoga, o ne būdas užsidirbti

Teoriškai ne kartą įrodyta, o praktika patvirtina, kad remtis lošimų statistika, kurti tam tikrus matematinius modelius, garantuojančius laimėjimą, bei kreiptis pagalbos į aukštesniąsias jėgas yra visiškai beprasmiška.

Sėkmės neprisijaukinsi: tikimybė nusipirkti laimingą bilietą arba pasirinkti laimingą skaičių derinį varijuoja priklausomai nuo konkrečios loterijos taisyklių, bet šiaip ar taip yra labai menka.

Porą kartų per metus pamėginti laimę dėl pramogos arba kam nors nupirkti loterijos bilietą kaip dovaną - galima, bet jokiu būdu nereikia rimtai tikėtis, kad reguliarus dalyvavimas loterijose garantuoja, jog vieną kartą susižersite stambų laimikį. O ir didelis laimėjimas ne visada suteikia laimės, juk dar reikia mokėti protingai tvarkyti pinigus.

Rekordinis aukso puodas

Didžiausią aukso puodą per visą loterijų istoriją laimėjo amerikietiškos loterijos „Powerball" dalyvis: 2022 m. rudenį degalinėje Kalifornijoje jo pirktas bilietas išlošė 2,04 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau pagal loterijos taisykles laimėtojas galėjo gauti tik apie 1 mlrd. dolerių, arba sutikti, kad visa suma jam būtų išmokėta per 30 metų.

Ankstesnis vieno bilieto laimėjimo rekordas buvo pasiektas 2016 m. Tuomet laimingasis iš Pietų Karolinos valstijos loterijoje „Mega Millions" išlošė beveik 1,54 mlrd. dolerių.