Pasivaikščiojimas gamtoje praskaidrina protą

Norėdami išsiaiškinti, kaip pasivaikščiojimas gamtoje veikia smegenis, mokslininkai į eksperimentą įtraukė 92 dalyvius ir įrašė kiekvieno jų EEG rodmenis prieš 40 minučių pasivaikščiojimą ir iš karto po jo.

Pasivaikščiojimas gamtoje pagerina smegenų srities, kuri turi įtakos žmogaus darbinei atminčiai, sprendimų priėmimui ir planavimui, funkciją, aiškina pagrindinis tyrimo autorius, Jutos universiteto psichologijos profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius Davidas Strayeris.

Jis mano, kad žmonės apskritai turi įgimtą gamtos poreikį. „Pavadinkime tai biofilija, pagal kurią mūsų evoliucija per šimtus tūkstančių metų lėmė, kad turime daugiau ryšio ir meilės gyvoms būtybėms, – sako Strayeris, – o mūsų šiuolaikinė aplinka tapo tankiomis miesto džiunglėmis su mobiliaisiais telefonais, automobiliais, kompiuteriais ir eismo spūstimis – visiškai priešinga mūsų poreikiams..

Siekiant nustatyti teigiamą gamtos poveikį žmogaus smegenims, tiriamieji buvo padalyti per pusę: viena pusė vaikščiojo po Raudonojo Butto sodą, medelyną, esantį į rytus nuo Jutos universiteto, o kita pusė – po universiteto medicinos miestelį ir automobilių stovėjimo aikšteles.

Abiejų maršrutų ilgis buvo dvi mylios, o aukštėjimas – vienodas. Fiziniai pratimai apskritai yra naudingi, todėl tyrėjai pasirūpino, kad abi grupės atliktų vienodą fizinį krūvį.

Prieš pasivaikščiojimą visi dalyviai atliko įtemptą protinę treniruotę: atliko atgalinį skaičiavimą nuo tūkstančio iki septynių. Grįžę iš pasivaikščiojimo jie dar kartą atliko šį testą.

Tiek dėmesio testas, tiek EEG parodė, kad vaikščiojimas gamtoje pagerino smegenų sveikatą labiau nei vaikščiojimas mieste.

Kitas žingsnis – išsiaiškinti priežastis, lėmusias šiuos rezultatus.

Be to, komanda taip pat vertina, kokią įtaką pasivaikščiojimo miške naudai turi naudojimasis mobiliuoju telefonu.

Parengta pagal: www.nature.com