Paslaptingiausio pasaulyje lainerio gyventojas papasakojo, kas vyksta laive

Į jį gali patekti tik labai turtingi žmonės: išskirtinį privatų gyvenamąjį laivą, kuriame yra tik 165 prabangūs apartamentai.

Laivą gaubia paslapties šydas, o butą laive galima įsigyti tik su kvietimais: jus turi rekomenduoti vienas gyventojas ir patvirtinti kitas.

Teigiama, kad privaloma turėti 10 mln. dolerių grynojo turto.

Tačiau vienas buvęs gyventojas pakėlė paslapties šydą ir atskleidė, kas vyksta laive „Mira“, rašo CNN.

Peteris Antonucci, į pensiją išėjęs teisininkas, ir jo žmona apie „Mirą“ sužinojo iš „Wall Street Journal“ straipsnio maždaug 2012 m.

Dvylikos denių laivas buvo nuleistas į vandenį 2002 m. Iki 2019 m. jis buvo lainerio gyventojas, o po to savo narystę pardavė.

Per tą laiką jis pakeitė keturias prabangias kajutes laive, o išlipęs į krantą parašė tris knygas apie paslaptingąjį laivą, kurio akiratyje akivaizdžiai yra „The World“.

Buvimą laineryje jis lygina su tuo, kas vyksta televizijos seriale „Baltasis lotosas“.

"Nesakau, kad viskas, kas vyko ‚Baltame lotuse‘, vyko ir laive ‚The World‘, bet manau, kad didele dalimi palyginimas nėra netikslus.

Yra daug turtingų žmonių, kurie daro žaismingus ir kartais skandalingus dalykus", - sakė Peteris Antonucci.

Kai P. Antonucci pirmą kartą išgirdo apie šį plaukiojantį miestą, jam buvo 52 metai ir jis naudojosi ankstyvos pensijos privalumais.

Jį, kaip ir jo žmoną, suintrigavo ši idėja.

Susidomėjusieji gali užsisakyti bandomąją kelionę laivu kaip „potencialūs gyventojai“.

Antonucci su žmona į laivą įlipo Belize ir per bandomąją kelionę plaukė Panamos kanalu.

"Kai pirmą kartą įlipau į laivą, pamaniau, kad tai juokingai brangu. Negalėjau patikėti, kad apartamentai kainuoja tiek daug.

Negalėjau patikėti, kad išlaikymo išlaidos tokios didelės, ir negalėjau įsivaizduoti, kodėl kas nors tai daro.

Tačiau antrą dieną paklausiau: „Kiek turite laisvų butų ir kada galiu užsiregistruoti?“, - pasakoja Antonucci.

Jis sako, kad jį suviliojo kiekvienas „The World“ aspektas - nuo įgulos, kurią jis vadina „didžiausiu laivo turtu“ dėl jos gebėjimo numatyti visus gyventojų poreikius, iki daugybės išskirtinių patirčių laive ir krante bei kruopščiai suplanuoto maršruto.

"Tai buvo tarsi orkestras su daugybe skirtingų partijų. Kiekviena iš jų buvo puiki. Bet kartu tai buvo simfonija", - sako Antonucci.

Be to, visi „The World“ gyventojai buvo labai svetingi.

Tik vėliau Antonucci sužinojo, kad jie visi iš anksto buvo informuoti apie tai, kas jis yra, ir, kaip jis sako, buvo raginami padėti jam jaustis kaip namie.

"Kai jie atveda potencialius gyventojus, visiems gyventojams išsiunčiamas elektroninis laiškas.

Jame rašoma apie potencialų gyventoją ir klausiama, ar turite su juo ką nors bendro. Ir taip lengviau užmegzti draugystę.“

Pasak advokato, jis nežinojo, kas vyksta, ir tiesiog pagalvojo, kad tai sutapimas, kai prie jo priėjo kiti žmonės ir buvo labai malonūs.

Po sėkmingo „degustacinio“ plaukimo Antonucci ir jo žmona pasirašė sutartį dėl buto pirkimo „The World“. Ir išplaukė 2014 m., baigę visus savo reikalus sausumoje.

Kiekvienas butas „The World“ yra šiek tiek kitoks; pirmąjį butą Antonucci įsigijo už 1,6 mln. dolerių.

Skirtingai nei įprastame kruiziniame laineryje, gyventojai gali atnaujinti ir dekoruoti apartamentus pagal savo skonį.

Tai reiškia, kad „kai kuriuose jų yra modernūs baldai ir tikrai šauni buitinė technika, o kai kurie nebuvo paliesti 20 metų“, - sako Antonucci.

„Viskas turi būti inventorizuota ir išsiųsta dėžėse prieš kelis mėnesius - viskas turi būti patvirtinta“, - sako Antonucci.

Vos per penkerius metus, praleistus laive „Mira“, Antonucci turėjo keturis atskirus butus.

Kiekvieną kartą Antonucci pirko vis prabangesnius butus; jis sako, kad vėlesni jo įsigyti butai kainavo apie 4 mln. dolerių.

Tuo laikotarpiu, kai turėjo du nekilnojamojo turto objektus, tuščius butus jis siūlė draugams, kuriuos pasikviesdavo į laivą.

Dauguma laivo „The World“ gyventojų savo butą naudoja kaip savotiškus atostogų namus - tai žmonės, kurie tikriausiai turi kelias gyvenamąsias vietas skirtingose šalyse ir kuriuos bet kada galima sutikti privačiais lėktuvais keliaujančius po pasaulį.

Kai laineris plaukiojo netoli Europos, Antonucci reguliariai atvykdavo ir išvykdavo, maždaug kartą per dvi savaites mėgaudamasis „The World“ prabanga, o per pertraukas grįždavo namo į Niujorką.

Kai laivas plaukdavo toliau, jis paprastai likdavo laive ilgesniam laikui. Dažniausiai tai būdavo Maldyvai arba Seišeliai, Australija, Naujoji Zelandija.

Lainerio atvykimą į tam tikrus uostus taip pat derindavo prie svarbių įvykių, pavyzdžiui, Londone - Vimbldono, Rio de Žaneire - karnavalo.

Pramogos laive taip pat įtrauktos į metinį paslaugų pokytį ir apima ekspertų paskaitas bei organizuojamus užsiėmimus, pavyzdžiui, nardymą ir žygius pėsčiomis.

Svečiai neprivalo užsiimti iš anksto organizuota veikla.

Antonucci prisimena, kaip kartą laivas buvo „į pietus nuo Panamos kanalo“, o jis su draugais sėdo į lėktuvą ir keliavo į Galapagų salas, kur kelias dienas praleido nardydami.

Vėliau beliko tik pasivyti lainerį.

Pasak Antonucci, pasaulinis maršrutas planuojamas prieš dvejus-trejus metus. Tai labai sudėtingas procesas.

Yra maršruto komitetas, kurį sudaro rezidentai.