Paryžiaus psichoanalitikė: lyčių lygybė nepanaikina lyčių skirtumo!

Į šiuos klausimus atsakė prancūzų psichoanalitikė Jacqueline Schaeffer iš Paryžiaus psichoanalizės instituto.

Ji yra Tarptautinės psichoanalitikų asociacijos tikroji narė, knygos „Atsisakymas nuo moteriškumo“ autorė.

– Gyvenimo pabaigoje Sigmundas Freudas rašė, kad taip ir nesugebėjo atsakyti į klausimą, ko iš tikrųjų nori moterys. Ar jūs kaip moterų seksualumo specialistė galite duoti atsakymą?

– Freudo laikais moters gyvenimą Vienoje valdė trijų K dėsnis: „Kinder, Küche, Kirche“ (vok.: vaikai, virtuvė, bažnyčia).

Šiandien tai kelia šypsnį. Šiuolaikinės moterys gali dalytis reproduktyvinėmis funkcijomis ir seksualiniais poreikiais. Tai yra didžiausias pokytis.

Be to, seksualinis pasitenkinimas praktiškai virto pareiga. Anksčiau masturbacija buvo laikoma nuodėme, o dabar ji – absoliučiai normalus ir net pageidautinas reiškinys, padedantis vaikams pažinti savo kūną. Homoseksualai taip pat įgavo labai daug laisvės.

Tačiau grįžkime prie klausimo, ko nori moteris.

Man atrodo, grynai seksualinės laisvės siekis – tai savybė, būdinga fališkajai moteriai, kuri trokšta vyriškos valdžios ir konkuruoja su vyrais.

Tikroji moteriška prigimtis yra kitokia. Jos esmė: trokšti būti geidžiamai.

Be to, padaryti tai taip, kad kiti tavęs geistų – tai ne pasyvus, o aktyvus elgesys. Moteris nemedžioja vyro (tai kaip tik yra fališkosios moters bruožas), ji nori būti geidžiama to vyro, kurį išsirinko. Ji nori sukurti su juo meilės porą.

XXI amžiuje moterys pagaliau gali rinktis tai, ko iš tikrųjų nori.

Bet ir dabar pasitaiko pavyzdžių, kai santykiai pagrįsti ne meile: buržuazinėse šeimose vyro pasirinkimas gali būti nulemtas šeimos interesų (žemė, nuosavybė, finansai).

Yra moterų, kurios pasirenka santykius be meilės su labai gerai apsirūpinusiais vyrais. Bet tai gana reti atvejai, centre vis dėl to stovi meilė.

Man atrodo, kad meilė – daugiau moteriškas klausimas, nors būna išimčių ir tarp vyrų, kuriems meilė tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu.

– Jūs paminėjote dvi moteriškumo puses: motiniškąją ir seksualiąją. Bet juk yra ir karjera. Kaip išmokti žongliruoti šiomis funkcijomis, nenuvertinant nė vienos?

– Iš tikrųjų šie trys vaidmenys – motinystė, seksualumas ir socialinė realizacija – nuolat konfliktuoja. Nepaprastai sunku pasiekti pusiausvyros tarp jų. Visada yra rizika, kad viena iš šių funkcijų vaidins svarbesnį vaidmenį.

Pavyzdžiui, fališkoji moteris veikiausiai pasirinks socialinę realizaciją, o kita pasistengs surasti save motinystėje.

Kartais vyras, pasižymintis didele fališkąja valdžia, gali primesti moteriai savo pasirinkimą. Tokioje situacijoje svarbu nepasiduoti spaudimui, savarankiškai priimti sprendimus ir surasti optimalią pusiausvyrą.

Balanso paieškos ir pasirinkimas, kurį būtina padaryti – amžinas moteriškas klausimas.

Realizuoti save socialiai, atskleidžiant ir vystant savo talentus, būti mama, kuri aukoja save namams, vaikams ir vyrui, ar balansuoti tarp šių vaidmenų.

Man atrodo, vaikai visada patiria šiokią tokią frustraciją, kai jų motina dirba, bet jie gali ja didžiuotis. Motina visada jaučia kančią, bet pasididžiavimas vaikais gali padėti jai įveikti sąžinės graužatį.

– Ar galima sakyti, kad net šiandien, nepaisant daugybės tyrimų, moteriškas seksualumas vis dar tebėra mįslė?

– Manau, kad moters seksualumas jau nebėra mįslė, bet pats vyro susitikimas su moterimi išlieka paslaptimi abiems. Net užsiimant seksu, kai susilieja į vieną du kūnai, labai sunku suprasti kito jausmus.

Vyro malonumas – tai įtampos augimas ir kritimas, tai organo geismas. Moters malonumas – labiau painus dalykas. Jeigu ištirsite moters lytinę sistemą, tai pamatysite, kad ji yra neįtikėtinai sudėtinga.

Moters pasitenkinimas apima visą kūną, tai nėra tik organo orgazmas, o viso kūno orgazmas.

Aš skiriu orgazmą nuo malonumo. Vyro orgazmas – tai malonumo pabaiga.

Moters orgazmas – tik pradžia, paleidimo mygtukas tolesniam malonumui. Orgazmas – tai kulminacija ir sugrįžimas į „Aš“, o malonumas – išėjimas iš „Aš“, kuris gali išgąsdinti vyrą.

Be to, orgazmo trukmė trumpa, o malonumas – ilgas procesas, kuris gali sukelti moteriai daugybinius orgazmus.

Būtent susitikimas su vyru, malonumo meilužiu, atveria moters moteriškumą, bet nėra jokios garantijos, kad ji sutiks tokį vyrą.

Patyrusi orgazmą, ji gali judėti link malonumo su sąlyga, kad turi vyrą, kuris lydės ją be baimės. Labai svarbu, kad meilužis nebijotų moteriško malonumo.

– Lyčių lygybės epochoje dauguma moterų stengiasi žaisti pagal vyrų taisykles, pavyzdžiui, praktikuodamos seksą be įsipareigojimų. Kiek ši transformacija atsispindi „santuokiniuose žaidimuose“: ar moteris atima iš vyro aktyvųjį vaidmenį?

– Pagal Freudą, vyriškas seksualumas – tai užkariautojo seksualumas, tai aktyvūs veiksmai, įsiskverbimas.

Mergaitė, moteris, atvirkščiai, pasmerkta laukimui. Iš pradžių ji laukia, kada jai išaugs krūtys, prasidės menstruacijos, paskui laukia susitikimo su vyru, penetracijos, vaiko gimimo.

Man atrodo, kad aktyvus vyro viliojimas prieštarauja moters prigimčiai. Moteris parodo savo geismą labiau paslėptu būdu.

Ji gundo, demonstruodama vyro geismo troškimą.

Kai moteris kabinasi ant vyro – tai fališkas elgesys, kuris bus priimtinas ir suprantamas tik moteriškiems vyrams.

Vyras praranda savo vyriškumą, susidūręs su moterimi, kuri atvirai kimba prie jo.

Aš nesu prieš kovą už lyčių lygybę socialinėje, politinėje ir ekonominėje sferose.

Bet ji neturi išsiplėsti į seksualinius santykius. Lyčių skirtumų suniveliavimas – labai kenksmingas ir žalingas procesas, kurio pasekmes sunku įvertinti.

Jis daro neigiamą poveikį psichikai, komplikuoja vyro ir moters santykius, ypač poros seksualinį gyvenimą.

Lyčių lygybė nepanaikina lyčių skirtumo! Svarbu nepainioti šių dalykų. Skirtumų priėmimas – būtina sąlyga, kad meilės ir lytiniai santykiai būtų sėkmingi ir patenkinantys. Tai vienintelis būdas partneriams pasiekti seksualinio malonumo.

Tarp kitko, maksimaliai išreikšti skirtumai duoda daugiausia naudos. Vyras ir moteris nėra lygūs seksualiniu atžvilgiu jau vien todėl, kad vyras įsiskverbia į vidų, o moteris įsileidžia jį.

Čia nėra fiziologinės ir psichinės lygybės.

– Jūs pastebėjote, kad moters teisė į seksualumą virto pareiga. Moteris, kuri ne visada patiria seksualinį pasitenkinimą, jaučia savo nevisavertiškumą. Kokias problemas ši transformacija gimdo?

– Šiuolaikinė moteris „turi patirti orgazmą“, šis kategoriškas reikalavimas sukuria poros santykiuose stiprią įtampą. Juk tam, kad patirtų malonumą, moteris turi būti atsipalaidavusi, įtampa – svarbiausia kliūtis patirti pasitenkinimui.

– Anksčiau moteris nesakydavo vyrui, kad nori patirti pasitenkinimą būtent tokiu būdu.

– Dabar ji turi teisę kalbėti apie savo troškimus, tačiau vyras gali įžvelgti tame ataką į savo vyriškumą. Išsaugoti pusiausvyrą poros santykiuose yra nepaprastai sunku.

Totalus pornografijos paplitimas – taip pat rimta šių laikų problema. Vyrai žiūri sekso filmus ir galvoja: „Ar čia būtent tai, ko ji nori?“. Jie perkelia dirbtinius ir nerealius vaizdus į savo seksualinius santykius.

Moterys žiūri sekso filmus ir galvoja: „Jeigu aš nesielgsiu taip pat, nepatirsiu tokio malonumo, vadinasi, su manimi kažkas negerai?“ Ir jos pradeda vaizduoti tai, ko nejaučia, dar smarkiau įvarydamos save į spąstus.

Laimei, egzistuoja „antikūniai“ – meilė, pasitikėjimas ir sugebėjimas atvirai kalbėti apie savo troškimus ir fantazijas.

Parengta pagal „Psychologies“.