Pagalbos prašymas ar psichologinis reketas?

Kaip nustatyti, kad jis eksploatuoja visus, kurie negali jam atsispirti. Paprastai manipuliatoriai daro spaudimą į sąžinę ir kaltės jausmą.

Tam tikrais momentais mes kreipiamės į artimuosius ar pažįstamus žmones pagalbos. Kai kurie tai daro retai, nes nemėgsta varginti, trukdyti kitų žmonių, kelti jiems rūpesčių. Kiti stengiasi gyventi aplinkinių sąskaita.

Kaip nustatyti, kad jūsų altruizmu naudojasi parazituojantys asmenys?

Psichologinio reketo požymiai

Altruistai puošia šį pasaulį. Jie nesusimąstydami aukoja savo komfortą, dalijasi su vargstančiais viskuo, ką turi. Tačiau atsiranda tokių žmonių, kurie mielai piktnaudžiauja aplinkinių gerumu ir palankumu.

Šiai kategorijai priklauso asmenys, mėgstantys gauti dykai viską, ką tik įmanoma. Jie tiesiog ištraukia jūsų resursus, naudodami psichologinį reketą.

Jeigu jums nuo vaikystės aiškino, kad reikia visiems padėti, didelė tikimybė, kad jūs įsipainiosite į tokio parazito tinklą.

Juk jūs tiek kartų girdėjote: „Esi vyresnė, todėl turi nusileisti mažesnei seseriai“, „Privalai padėti motinai, nes ji viską tau atidavė“.

Kaip po tokių pamokų galima atsisakyti kam nors padėti?

Tokių manipuliacijų kaip psichologinio reketo klasta slypi tame, kad ją labai sunku įrodyti, rašo portalas „Econet“. Sukuriamos tokios dekoracijos, tarytum patys pasiūlėte pagalbą. Jeigu nukentėjote dėl savo altruizmo, tai patys esate kalti.

O žengti žingsnio atgal jau neįmanoma. Patys prisiėmėte įsipareigojimus, tai malonėkite, juos vykdyti. Dabar kiti to iš jūsų tikisi.

Kaip pasirinkti teisingą elgsenos strategiją? Atsisakyti padėti dabar visiems iš eilės? Ar toliau padėti visiems, aukojant savo interesus?

Siūlome psichologinį metodą, kuris padės nustatyti, kokioje situacijoje atsidūrėte. Ar jūsų gera valia bus pagalba, nuo kurios kažkam pasidarys geriau, ar jus įtrauks į situaciją, kur bus naudojamasi jūsų resursais?

Galima paprasčiausiai paklausti savęs: „O kas bus, jeigu aš atsisakysiu padėti?“

Jeigu reikalas liečia ne „gyvybę ir mirtį“, tai jums negresia jokios pasekmės. Tai yra, prašytojas veikiausiai atsiprašys už varginimą ir pratęs alternatyvių variantų paiešką, kad išspręstų savo probleminę situaciją.

Jūsų neturi užvaldyti apmaudo jausmas, kad nepavyko realizuoti savo altruistinių polėkių, nes jūsų galimybės neleido to padaryti.

Visai kitas atvejis bus, jeigu po pagalbos prašymo kauke slepiasi manipuliacija, vadinama psichologiniu reketu.

Atsisakę padėti šiuo atveju, jūs galite susilaukti kaltinimų („O tu atrodei esąs geras žmogus“), nuvertinimų („iš tokių kaip tu nieko gero nesulauksi!“) . Galima ir subtilesnis žaidimas: „Tu – geriausias mano draugas. Ką be tavęs daryčiau? Jei atsisakysi padėti, aš pražūsiu!“

Asmuo, kuriam taikomas psichologinis reketas, gali reaguoti įvairiai: gėdos ir kaltės jausmu, santykių praradimo baime.

Kad nustatytume, ką mums reiškia kito žmogaus prašymas, verta įsidėmėti dvi taisykles.

* Jeigu aš suprantu, kad teikdamas geranorišką pagalbą, nelaukiu atpildo ar dėkingumo, tai padėdamas aš stiprinu savo savivertę.

* Jeigu atsiranda jausmas, kad atsisakius padėti manęs laukia bausmė, kad nukentės mano asmeninės vertės pojūtis, egzistuoja grėsmė, kad vis tiek neišvengiamai nukentėsiu, net jeigu įvykdysiu prašymą.

Mat asmenys, kurie praktikuoja psichologinį reketą, žino, kad paprasčiau yra vieną kartą pasirinkti sau silpną, nuolankų altruistą ir išnaudoti jį savo labui be galo, be krašto, nei nuolat gaišti laiką kitos aukos paieškoms.