Šios ne pelno siekiančios viešosios įstaigos idėja gimė kuomet tokie sunkumai užklupo Dovilės Čepulinskaitės šeimą.
Sunkiai susirgus dukrai, moteris apvažiavo daugybę reabilitacijos centrų užsienyje ir pamačiusi, kokia pagalba vaikams tenai yra teikiama, nusprendė tokias pačias galimybes suteikti ir Lietuvoje.
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį, „Lietuvos ryto" televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle", kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai.
Nors žodyne žodis „verslas" apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.
„Vaiko raidos klinika" Vilniuje bei Kaune yra prieglobstis vaikams nuo dviejų metų su sutrikusia fizine, emocine raida, mokymosi sunkumais, po traumų ir kitų kritinių susirgimų.
Klinikos tikslas – nepaisant negalių, padėti mažiesiems galiausiai tapti nepriklausomais bei savarankiškais ir džiaugtis laimingu gyvenimu.
„Aš visuomet buvau versli moteris, tačiau trejų su puse mano dukrytė susirgo, ne vienerius metus kovojome su liga, tuomet sekė ilgas reabilitacinis procesas.
Apvažiavome daug centrų užsienyje, todėl labai norėjosi ir čia, Lietuvoje, turėti kompleksišką reabilitacijos centrą, kuris galėtų padėti vaikams", - laidoje pasakos klinikos vadovė Dovilė Čepulinskaitė.
Nors Lietuvoje yra vienas valstybės finansuojamas reabilitacijos centras, „Vaiko raidos klinika" yra pirmoji, apjungusi paramos fondo veiklą bei plačiai pasaulyje taikomas modernias reabilitacijos terapijas.
Būtent vaikų sėkmės istorijos yra variklis Dovilei nepasiduoti ir šiandien moteris gali didžiuotis vien per praėjusius metus suteikusi galimybę gauti nemokamą reabilitaciją net 350 šeimų.
„Mano gyvenimas yra asmeniškai paliestas vaiko negalios, todėl visa centro veikla yra mano kasdienybės dalis, mano hobis, darbas, laisvalaikis.
Dėl vaiko tai yra neatsiejama ir net kitokio klausimo nekyla, nes darome viską, kad vaikučiai būtų pilnaverčiai visuomenės nariai. Ne veltui kolegės juokauja, kad dirbu 36 valandas per parą", - laidoje atvirauja pašnekovė.
Iš tiesų, mintys apie šios klinikos veiklą prasidėjo tuomet, kuomet liga užklupo Dovilės dukrą Lukreciją. Mergaitė nevaikščiojo, nekalbėjo, nesuvokė aplinkos. Su liga buvo kovota ne vienerius metus, o šiai sustojus, liko padariniai, kuriuos spręsti teko reabilitacijos centruose užsienyje.
Tuomet Dovilė pamatė, jog ir Lietuvoje galima sukurti tokias pačias sąlygas sergantiems vaikams bei padėti ne tik jiems, bet ir jų šeimoms, kuomet profesionalią pagalbą galima gauti nevykstant svetur.
„Iš mano dukrytės liga atėmė viską: ji negalėjo kalbėti, vaikščioti, ji nesuvokė aplinkinio pasaulio. Bet visų terapijų, kurios šiandien yra ir šiame centre, dėka, nueiname 4 kilometrus, ji pradeda kalbėti, svajoja turėti savo šuniukų viešbutį", - jautria asmenine istorija dalinasi Dovilė.
Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto" televiziją.
Rašyti komentarą