Kuo naudingos džiovintos vasaros gėrybės?
Nors džiovinimas nėra toks populiarus konservavimo būdas kaip šaldymas, rauginimas ar marinavimas, iš tiesų jis naudojamas nuo gilios senovės ir laikomas vienu geriausiu.
Kodėl? Džiovinimo metu iš produktų pašalinama apie 70-80% vandens, tad užtikrinama apsauga nuo kenksmingų organizmų – grybelių, pelėsių ir bakterijų – atsiradimo, tačiau natūralus kvapas, skonis ir maistinė vertė išlieka.
Džiovintus produktus galima naudoti beveik visur: gaminant sriubas, troškinius, padažus, gardinti picas, desertus, kepinius ir kitus patiekalus, taip pat naudoti kaip sveikus užkandžius.
Džiovinimo dėka produktai labai ilgai negenda, tačiau juos reikia laikyti tinkamomis sąlygomis: išdžiovintas gėrybes rekomenduojama sudėti į stiklainius su dangteliais, viduje paliekant laisvos vietos oro cirkuliacijai, ir sandėliuoti sausoje, vėsioje ir tamsioje patalpoje.
Svarbu, kad joje nesikauptų drėgmė – ji džiovintiems produktams kelia didžiausią grėsmę.
Vis tik didžiausias šio būdo privalumas – vaisiuose, uogose ir daržovėse esantys vertingi vitaminai ir mineralai yra išsaugomi. Jie išlieka natūralioje, koncentruotoje formoje, tačiau sumažėja druskų ir riebalų kiekis. Be to, džiovintų vaisių porcijoje ląstielienos kiekis yra didesnis nei tokioje pačioje šviežių vaisių porcijoje.
Razinose yra daug fenolio, turinčio stiprių antioksidacinių savybių, kurios apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Razinos taip pat turi daug kalio, geležies, virškinimą gerinančių skaidulų, kitų maistinių medžiagų, jos mažina kraujospūdį, dantenų, širdies, kraujagyslių ligų, insulto riziką, suteikia daug energijos.
Daug antioksidantų yra ir džiovintose spanguolėse, jose taip pat gausu mineralų – mangano, vario – ir vitaminų A, C, E, K.
Džiovintos datulės gali pagerinti širdies, raumenų veiklą. Jose yra daug vitamino B-6, geležies, širdžiai reikalingo kalio, skaidulų ir antioksidantų, apsaugančių organizmą nuo uždegimo. Tuo tarpu džiovintos slyvos išsiskiria stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, jose taip pat gausu skaidulų, kurios naudingos virškinimui ir gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį.
Džiovinti abrikosai – kalio, fosforo, geležies, vitaminų A ir E šaltinis. Jie sustiprina kraujotaką, padeda sergant aritmija, pagerina širdies, raumenų darbą, medžiagų apykaitą.
Kaip džiovinti?
Būdų išdžiovinti uogas, vaisius, daržoves ir žoleles yra ne vienas: tai daryti galima orkaitėje, saulės atokaitoje ar specialioje elektrinėje džiovykėje.
Pastarasis variantas – patogiausias, nes vienu metu galima džiovinti daug produktų, taip pat patikimiausias, nes nereikia nerimauti dėl nepastovių Lietuvos orų ir ne kasdien šviečiančios saulės.
Maisto džiovyklė – kompaktiškas, nedidelis įrenginys, veikiantis karšto oro srauto, kurį generuoja ventiliatorius iš prietaiso apačios, principu: nuo apačios į viršų pučiamas šiltas oras skverbiasi pro džiovyklės padėklus, ant kurių sudedami džiovinimui skirti maisto produktai.
Džiovyklėje galima džiovinti vaisius, daržoves, grybus, nemažai žmonių šiuose įrenginiuose džiovina žoleles, sėklas, vaistažoles ir net mėsą.
Prekybos centro internete „Varlė.lt“ specialistė Ina Gadeikienė pasakoja, kad renkantis maisto džiovyklę svarbu atkreipti dėmesį į įrenginio talpą.
Ji priklauso nuo padėklų skaičiumi: kuo jų daugiau, tuo daugiau maisto produktų galima džiovinti įrenginyje.
Ji taip pat rekomenduoja atsižvelgti į kelis džiovyklės parametrus – įrenginio galią, oro srauto ir galingumo reguliavimą.
„Geriausia rinktis džiovykles, kurių minimali galia yra 200W – per mažas galingumas gali neigiamai paveikti džiovinimo laiką bei efektyvumą.
Tiesa, maisto produktai turėtų būti džiovinami ne maksimalioje temperatūroje, kurią pasiekia konkretus džiovyklės modelis, bet optimalioje, – sako specialistė. – Tuo tarpu džiovinimo galios ir oro srauto reguliavimas užtikrina įrenginio universalumą.
Pavyzdžiui, kietiems vaisiams, daržovėms išdžiovinti reikia visai kitos temperatūros ir oro pūtimo nei švelniems žolelių lapams.“
I.Gadeikienė priduria, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir kitas maisto džiovyklės funkcijas: automatinį išsijungimą, apsaugą nuo perkaitimo, termostatą.
Prieš džiovinimą – tinkamas gėrybių paruošimas
Maisto džiovyklėje galima džiovinti pačius įvairiausius vaisius ir uogas - obuolius, apelsinus, slyvas, kriaušes, abrikosus, spanguoles, vynuoges, kivius.
Nepriklausomai nuo rūšies, prieš džiovinimą juos reikia kruopščiai nuplauti, nusausinti, pašalinti kauliukus bei sėklas, tuomet supjaustyti skiltelėmis.
Vaisių džiovinimą rekomenduojama pradėti nuo 70 laipsnių temperatūros, o vėliau sumažinti iki 50 laipsnių. Prieš sandėliavimą būtina įvertinti, ar uogos ir vaisiai reikiamai išdžiovinti – jie vienas prie kito turi nelipti.
Daržovių džiovinimas taip pat neturi ribų – galima džiovinti pačias įvariausias gėrybes. Iš pradžių jas reikia nuplauti, tada supjaustyti vienodo storio griežinėliais.
Šaknines daržoves pradėkite džiovinti daugmaž 60 laipsnių temperatūroje, ankštines – žemesnėje: pradžiai rinkitės 40 laipsnių temperatūrą.
Džiovinimui ruošiant ir valant grybus, reiktų vengti vandens, kuris gali įsigerti ir apsunkinti džiovinimą. Taip pat nepatartina džiovinti labai mažų grybų, kurie džiovinimo metu dar labiau susitraukia. Rekomenduojama džiovinimą pradėti nuo 50 laipsnių temperatūros ir tęsti apie 6 val.
Žolelės džiovinamos iškart jas surinkus - lapeliai plonu sluoksnių sudedami ant džiovyklės padėklų. Žolelių džiovinimą pradėkite nuo žemesnės temperatūros, rekomendacija – 40 laipsnių.
Rašyti komentarą