Nukreipęs visą dėmesį į kitą žmogų, atsisakai savų poreikių

Bėda ta, kad visi tie menininkai apdainuoja visai ne meilę, o priklausomybę, kurią mes taip dažnai painiojame su meile.

Dėl tokio iškreipto vaizdo labai daug žmonių dabar įsitikinę, jog meilė – tai būsena, kai negali įsivaizduoti gyvenimo be konkretaus žmogaus, gyveni vardan jo ir visą save pašventi jam.

Šie žmonės įsitikinę, kad jeigu meilė tikra, tai būtina visiškai ištirpti partneryje.

O visa kita – tai tik tikrojo jausmo parodija.

Tuo tarpu iš tikrųjų manyti, kad būtina pašvęsti gyvenimą partneriui – tai paaugliški santykiai. Kai kurie iš mūsų net tapę suaugusiais vis dar lieka šitos klaidos nelaisvėje.

Kad nepatektum į tokią nemalonią situaciją ar kad galėtum iš naujo įvertinti savo santykius, kuriuose esi šiuo momentu, pamėginsime sudėlioti tau į lentynėles visus argumentus, kodėl neverta paversti partnerio savo gyvenimo prasme.

Tu nesijausi asmenybe

Jei pačiu svarbiausiu žmogumi gyvenime laikai ne save, o partnerį, rizikuoji ištirpti jo pomėgiuose, ambicijose ir troškimuose.

Nukreipęs visą dėmesį į kitą žmogų, automatiškai atsisakai savų poreikių.

Ar tau žinoma situacija, kai tau norisi vieno, o partneriui – kito, ir galiausiai visada stengiesi nusileisti, nepriklausomai nuo to, kiek stiprūs tavo paties norai?

Jeigu situacija pažįstama, iš naujo peržiūrėk savo santykius ir savo požiūrį į juos.

Nereikia aukoti to, kas tau brangu vien tam, kad laimingu jaustųsi tik vienas jūsų poros narys. Sveikų santykių paslaptis – kai abu partneriai vystosi drauge, palaikydami vienas kito poreikius ir pomėgius.

Gali įklimpti į priklausomybę ar tarpusavio priklausomybę