Neuropsichologai išsiaiškino, kaip mokantis antrosios kalbos keičiasi smegenų jungtys

Tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences”, atliko neuropsichologų komanda iš Leipcigo (Vokietija) Makso Planko kognityvinių ir smegenų mokslų instituto (Max Planck Institute for Cognitive and Brain Sciences).

Vykdydami projektą mokslininkai organizavo intensyvius kalbos kursus arabiškai kalbantiems žmonėms, kurie buvo priversti persikelti į Vokietiją. Naudodami magnetinio rezonanso tomografiją, tyrėjai stebėjo tarpneuroninių jungčių transformacijas, kurios leido užsieniečiams suprasti naująją kalbą ir ja bendrauti.

Tyrėjai naudojo pažangų magnetinio rezonanso tomografijos metodą, kad galėtų stebėti smegenų laidžiųjų takų eigą ir struktūrinius pokyčius. Per šešis mėnesius neuropsichologai ištyrė ir metodiškai palygino 59 arabiškai kalbančių dalyvių, kurie buvo tiriami kalbos intensyvių kursų pradžioje, po trijų ir šešių mėnesių, t. y. kursų viduryje ir pabaigoje, didelės skiriamosios gebos MRT vaizdus.

Analizuojant vaizdus nustatyta, kad mokantis antrosios kalbos sustiprėjo tarpneuroniniai ryšiai kalbos tinkle, esančiame smegenų baltojoje medžiagoje, ir įsitraukė papildomos dešiniojo pusrutulio sritys.

„Jungtys tarp abiejų pusrutulių smegenų kalbinių sričių didėjo mokymosi eigoje. Naujų žodžių mokymasis sustiprino abiejų pusrutulių leksinius ir fonologinius potinklius, ypač antroje mokymo programos pusėje, konsolidacijos fazėje”, – pasakojo vienas iš tyrimo autorių Xuehu Wei.

Įdomu tai, kad tuo pat metu neuropsichologai nustatė, jog sumažėjo jungtys tarp dešiniosios ir kairiosios smegenų pusių, kurias jungia corpus callosum. Pasak tyrėjų, šis tarphemisferinių jungčių sumažėjimas rodo, kad mokantis antrosios kalbos susilpnėja kairiojo pusrutulio, kuriame sutelkta kalbos funkcija, kontrolė dešiniajam pusrutuliui. Dėl to dešiniajame pusrutulyje atsiranda papildomų išteklių naujai kalbai mokytis.

Autoriai pažymėjo, kad dinamiški smegenų jungčių pokyčiai tiesiogiai koreliavo su geresniais Goethe’s instituto kalbos testo rezultatais.

Apskritai, tyrimas parodė, kaip suaugusiųjų smegenys prisitaiko prie naujų pažintinių reikalavimų, moduliuodamos struktūrinius ryšius pusrutuliuose ir tarp jų. Mokslininkai pabrėžė, kad naujieji rezultatai padėjo geriau suprasti, kaip žmonės išmoksta kalbų ir kaip tai darant funkcionuoja smegenys.