Nebejaučiate savo mėgstamų kvepalų? Kaltas „uoslės prisitaikymas“

Kas yra uoslės prisitaikymas?

Jūsų nosis ir smegenys yra sujungtos per sudėtingą uoslės receptorių ir cheminių reakcijų sistemą, o tai paaiškina, kodėl kvapas gali sukelti prisiminimus ir kitas psichologines bei fiziologines reakcijas. Tačiau vis dar vyksta tyrimai, siekiant visiškai suprasti šį ryšį.

Tačiau mes žinome, kad šis ryšys yra daug stipresnis nei ryšys tarp jūsų smegenų ir kitų juslių. Ir kai jūsų nosis yra per daug veikiama tam tikro kvapo. Yra ilgalaikis kvapo atsikūrimo laikotarpis, kuris, atrodo, nepasitaiko su klausa ar regėjimu. 

Šios koncepcijos įrodymui mokslininkai nurodo eksperimentą, kurio metu žmonės dvi savaites miegodami buvo veikiami tam tikro kvapo.

Pašalinus kvapą, prireikė dar dviejų savaičių, kol dalyviai jam tapo tokie pat jautrūs, kaip ir proceso pradžioje. Taigi, jei dažnai užuodžiate tam tikrą kvapą – savo kvepalus, nuolatinį buto kvapą, katės kraiko dėžutę – galiausiai galite prisitaikyti prie jo.

Kas dedasi mano galvos viduje?

Kvapo molekulės gali patekti per nosį, tačiau tai, kaip jūs jas suvokiate, yra daug sudėtingesnis procesas.

Yra cheminis atsakas, kai tos atskiros organinės molekulės išskiriamos nosyje ir patenka į konkrečius uoslės receptorius. Tada ši cheminė reakcija sukelia elektrinį atsaką į mūsų smegenis, kuris eina į prefrontalinę žievę. Neatsitiktinai ši sritis taip pat siejama su prisiminimais ir emocijomis, todėl tam tikri kvapai gali sukelti tokį galingą atsaką.

Tačiau Daltonas aiškina, kad uoslės sistema skirta aptikti pokyčius. Taigi, jei visą laiką naudojate kvapą, ne tik jūsų receptoriai bus mažiau jautrūs, bet ir jūsų smegenys sakys ,,man nebereikia į tai kreipti dėmesio.

Kitaip tariant, jei kvapas nuolat sklinda fone – ar tai būtų asmeninis jūsų kūno kvapas, ar kažkas aplink jus esančioje patalpoje – jūsų smegenys iš esmės taip pripras prie to, kad tiesiog to nebeužsiregistruos.

Be to, kaip visi esame pripratę prie minties, kad senstant pablogėja regėjimas ir klausa, mūsų uoslė taip pat yra jautri su amžiumi susijusiems pokyčiams. Paauglystėje ir trečioje dešimtyje jūsų kvapų jautrumas yra optimalus. Po to įvyksta pokyčių, tačiau iš tikrųjų nematysite skirtumo, kol nesulauksite 50 metų amžiaus. Jūs negalite to pakeisti - tai yra biologinis procesas.

Be to, tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai, pavyzdžiui, rūkymas, gali sumažinti jūsų jautrumą kvapams (dar viena priežastis atsikratyti šio įpročio), o užsitęsusios ligos, tokios kaip lėtinis sinusitas, gali paveikti jūsų uoslę. Tiek Songas, tiek Daltonas aiškina, kad nors yra įtarimų, kad gyvenimas labai užterštose vietose gali sukelti uoslės problemų, šiuo metu trūksta tyrimų, kaip tai gali nutikti ar kaip tai ištaisyti.

Uoslės lavinimas

Tiek Songas, tiek Daltonas atskleidžia, kad žmonės, dirbantys profesijų, kurioms reikalinga sumani nosis, pavyzdžiui, virėjo ar parfumerio, uoslę sugeba išlaikyti net iki 70–80 metų amžiaus.

Tai labai panašu į detalų modeliavimą,. Dėl elektros perdavimo į smegenis mes kuriame detalesnius šių kvapų suvokimo modelius. Taigi, kuo daugiau žinote ir patiriate skirtingus kvapus, tuo labiau galėsite tiksliai apibūdinti, koks tai yra kvapas.

Mokslininkai paaiškina, kad šis kontekstas paaiškina, kodėl parfumeriai gali aptikti skirtumą tarp konkrečių žaliavų, pavyzdžiui, rožių absoliutaus ir rožių eterinio aliejaus, o paprastas vartotojas to negali.

Net jei nesiekiate karjeros, susijusios su parfumerijos pasaulio, Song rekomenduoja būti aktyvesniems sąveikaujant su kvapais, kad išvengtumėte uoslės prisitaikymo ir nuosmukio.

Kvapas yra pati primityviausia mūsų pojūčių forma, ir jūs visada galite suvokti kvapą, net jei to nebūtinai norite. Bet jei aktyviai apie tai galvojate, sukuriate ryšį tarp to, ką užuodžiate, ir prisimenate tai kitam kartui.

Kadangi kvapas apima tikras fizines molekules, Daltonas paaiškina, kad svarbu pašalinti tikrąsias molekules iš receptorių, kad vėl taptumėte jiems jautrūs, ir yra keletas skirtingų būdų, kaip tai padaryti.

Pirmasis, pasak Daltono, yra jūsų kraujo tekėjimas. Kai kurios molekulės pasiskirstys į kraują per mažus nosies kapiliarus, todėl didėjanti kraujotaka gali jas išplauti.

Šie mokslininkai pažįsta kai kuriuos kvepalų gamintojus, kurie per savo darbo dieną bėgioja laiptais aukštyn ir žemyn, tam, jog nosis būtų ,,švari''.

Šis metodas ypač naudingas naudojant muskuso, gintaro ir medienos kvapus, kurie, Song teigimu, yra labiau linkę prisitaikyti prie uoslės (galbūt dėl didesnio molekulės dydžio, tačiau šiai hipotezei patvirtinti vis dar trūksta tyrimų).

Kitas būdas išvalyti kvapų molekules yra tiesiog jas iškvėpti arba nuryti gleives, judančias per uoslės sritį (tai yra grubus veiksmas, bet veiksmingas).

Taigi, jei manote, kad jūsų kvapas blėsta, pabandykite jį papurkšti po intensyvios treniruotės – padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir sunkus kvėpavimas, atsirandantis kartu su prakaitu, išvalys jūsų uoslės receptorius, kad galėtumėte geriau užuosti kvapą.

Svarbiausia, atminkite, kad, nors galbūt nemanote, kad jūsų mėgstamiausias kvapas jau niekuo kvepia arba jis nėra toks stiprus, kaip prisimenate, tai greičiausiai nepritaikoma žmonėms, esantiems arti jūsų.

Pripažinkite, kad taip, laikui bėgant kvapas sumažės, bet jis nesumažės visiems kitiems taip greitai, kaip susilpnės jums. Taigi, jei kada nors pajusite norą išsimaudyti įprastuose kvepaluose, būkite atsargūs dėl savo draugų ir kaimynų nosies ir pasitikėkite, kad kvepiate tikrai labai gerai.

Šaltinis: www.wellandgood.com