Naujausi duomenys: 23 proc. Lietuvos žmonių į užsienį kojos nekelia

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ rugsėjį atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.

„Besibaigiančios moksleivių rudens atostogos parodė, kad kelionės į užsienį itin greit grįžo į Lietuvos žmonių atostogų rutiną. Dabar, kai nukeliauti į kitą šalį lėktuvu yra taip pat patogu ir paprasta, kaip į bet kurį Lietuvos miestą automobiliu, todėl užsienyje nesilankančių mūsų šalies žmonių dalis yra išties nedidelė.

Tikėtina, kad tokią Baltijos šalių gyventojų elgseną veikia ES COVID-19 sertifikatas ir finansinės aplinkybės. Pastaraisiais metais pristabdę keliones į užsienį žmonės ir vėl ima skraidyti svetur – grįžta prie savų įpročių“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, išvykę į užsienį Lietuvos gyventojai dažniausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų svečioje šalyje nuomojasi automobilį.  Transporto priemonės svečioje šalyje nenuomoja 32 proc. mūsų šalies, 38 proc. Estijos ir 40 proc. Latvijos žmonių.

„Matome, kad Lietuvos gyventojai svečiose šalyse prie vairo sėda drąsiausiai. Tikėtina, kad šie skaičiai iliustruoja mūsų šalies vairuotojų pasitikėjimas asmenine vairavimo patirtimi”, – sako V. Katilienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė pataria būti itin atidiems, renkantis nuomoto automobilio draudimą. Pirmiausia V. Katilienė siūlo išsiaiškinti, kokia yra draudimo franšizė, t. y. kokią sumą gali tekti susimokėti pačiam, jei automobiliui bus padaryta žala.

„Neretai užsienyje galime iš nuomotojo išgirsti, kad yra pilnas draudimas, tačiau klientas neįspėjamas apie franšizės dydį. O kelionės pabaigoje už nedidelius įbrėžimus gali tekti susimokėti pačiam. Todėl svarbu tiksliai išsiaiškinti, koks yra automobilio draudimo paketas ir kas įeina į jūsų mokamą kainą. Norint išvengti papildomų ginčų, užsienyje rekomenduojama įsigyti pilną draudimo paketą be franšizės“, – pataria draudimo ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių visgi keliauja ir lanko kitas šalis, o 52 proc. keliautojų, vykdami į užsienį, visada įsigyja kelionės draudimą, 22 proc. turi šią draudimo paslaugą įsigiję kartu su kreditine kortele.

V. Katilienė akcentuoja draudimo apsaugos apimtį ir pataria pasitikrinti draudimo sumos dydžius. „Tai labai aktualu, jei kelionėje žmogui prireikia sudėtingos operacijos, gydymo, medicinos ar net gelbėjimo transporto.

Būna atvejų, kai tenka išmokėti visą medicininių išlaidų draudimo sumą, kuri gali siekti 100 tūkst. eurų. Tad planuojant užsienio šalyje nuomotis transporto priemonę ir aktyviai dalyvauti eisme ar ekstremaliai pramogauti, visuomet verta rintis didesnes draudimo sumas“, - kalba draudikė.

Svarbu pažymėti, kad Europos Sveikatos draudimo kortelė, kuri suteikiama visiems gyventojams, galioja tik skubiai pagalbai valstybinėse gydymo įstaigose ES ir Europos ekonominės erdvės valstybėse. Tai svarbu prisiminti keliaujantiems populiariomis kryptimis: į Egipta, Maroką, Turkiją, Tailandą.

Žalų departamento vadovė Baltijos šalims atkreipia dėmesį, kad keliaudami į užsienį žmonės dažniausiai renkasi medicininių išlaidų draudimą. „Jie pasirūpina pagrindu – draudimu, kuris atlygins išlaidas, jei teks gydytis, pirkti vaistus, o esant reikalui – pargabens namo.

Be draudimo net kojos kelti iš savo šalies nepatariame. Net jei keliaujate į kaimyninę šalį savaitgaliui, gali užklupti peršalimas, ūmus apsinuodijimas ar danties skausmas. Nėra ką kalbėti apie ilgas atostogas egzotiškame krašte“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, keliaujantys žmonės dažnai renkasi ir nelaimingų atsitikimų draudimą. „Jis praverčia tuomet, jei susižeistumėte ir gydymą tęstumėte namie. Tada gautą draudimo išmoką galėtumėte panaudoti reabilitacijai, sveikatos stiprinimui.

Pavyzdžiui, paslydę ant šlapių plytelių prie baseino susilaužėte koją. Medicinos išlaidų draudimas atlygins pirmosios pagalbos, reikalingų vaistų išlaidas. Jei papildomai būsite apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, grįžę gausite išmoką, kurią galėsite panaudoti reabilitacijai“, – kalba V. Katilienė.

Reprezentatyvią Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausą „Gjensidige“ užsakymu atliko „NielseIQ“, apklausdama 4 800 įvairiose trijų Baltijos valstybių vietose gyvenančių žmonių.