Natalija Bunkė atskleidė, kiek kainuoja jos valandos koncertas: „Mano honoraras padvigubėjo“

Natalija Bunkė (38 m.) – viena dainininkių, kurią vasarą kiekvieną savaitę buvo galima sutikti vis kitame pajūrio mieste, – vien liepos mėnesį ji turėjo 25 koncertus.

LNK gyvenimo būdo laidos „Nuo... Iki...“ rengėjai vieną vasaros vakarą vestuves rugsėjį atšoksiančią Nataliją su sužadėtiniu Edgaru surado Meilės terasoje Palangoje.

Iki pasirodymo likus daugiau kaip dviem valandoms Natalija net repetuodama iš rankų nepaleido telefono – vis tikrino orų prognozę ir meldė, kad neužkluptų lietus.

„Pasakysiu atvirai – esu užkeikta: kai koncertuoju Meilės terasoje, visada gresia prasti orai. Kadangi šio koncerto organizatorė yra mūsų įmonė, tai ir už viską – garsą, šviesas – esame atsakingi mudu su Edgaru“, – aiškino Natalija.

N.Bunkę galima vadinti scenos vilke, tačiau, nepaisant sukauptos patirties, ji jautė jaudulį, todėl prašė iki koncerto netrukdyti ir leisti susikaupti.

Pasak jos, tik iš šalies darbas gali pasirodyti smagus ir lengvas.

Tą dieną Natalijai ir jos šokėjų grupei teko persirenginėti vos trijų kvadratinių metrų patalpoje vagonėlyje, kuriame vasarą įsikūrusi ZIP FM radijo studija.

„Mano persirengimo kambarys neturėtų būti virtuvės ar tualeto patalpose, bet aš nesu „išpindėjusi“ ir sąlygų per daug nekeliu“, – ne itin prabangių persirengimo patalpų nepeikė dainininkė.

Be koncertų, Natalija verčiasi dirbtinių puokščių, interjero detalių kūrimu, savo paskyroje socialiniame tinkle turi elektroninę parduotuvę, kurioje reklamuoja produkciją.

Tad uždirbamų pinigų pragyventi, atrodytų, daugiau negu pakanka.

„Galėčiau sau leisti apskritai nebedainuoti, nebesidraskyti ir nerengti tiek koncertų, bet nežinau, kokia bitė man įkandusi į užpakalį, kad man visko atrodo mažai“, – kvatojosi dainininkė ir verslininkė.

Paklausta, kiek eurų reikėtų turėti piniginėje, kad galėtum Nataliją pasikviesti pakoncertuoti valandai, dainininkė neslėpė – apie tris tūkstančius.

„Mano honoraras padvigubėjo“, – pridūrė ji.

Nors tą vakarą orų prognozė Natalijai turėjo būti palanki, išsipildė prakeiksmas, kurio ji labiausiai bijojo, – įpusėjus koncertui pakilo vėjas, prapliupo lietus.

Tačiau tai nė kiek neatbaidė publikos, kuri, net ir lyjant lietui, dainavo ir šoko kartu su Natalija.

N.Bunkės scenos įvaizdžiai seksualūs, kartais net provokuojantys, per koncertą ji persirengia po kelis kartus.

Nieko nuostabaus, kad taip sparčiai keičiant drabužius kartais nutinka kuriozų.

„Stoviu su apsiaustu, dainuoju ir, nusimetusi apsiaustą, pamatau, kad esu be sijono.

Atidainavau be sijono – kokia čia bėda, kas ko nematė?“ – juokdamasi vieną nuotykį prisiminė dainininkė.

Paklausta, ar nesibaimina jau dabar prognozuojamos dar vienos pandemijos bangos, Natalija sakė dėl to nė kiek neišgyvenanti: jei taip nutiks, ji plės elektroninę parduotuvę, o kol kas labiausiai jaudinasi dėl rudenį turinčių įvykti trečiųjų vestuvių.

„Na, kur jis pabėgs? Sugausim!“ – dėl trečio sutuoktinio nesibaimino moteris.

Šventosios centre įsikūręs pramogų klubas ir maitinimo įstaiga „Titanikas“ kasdien lankytojus vilioja vis kitų atlikėjų pasirodymais.

Grupės „Pupytės“ narės Oksana Pikul-Jasaitienė (37 m.) ir Monika Kvietkutė-Šedžiuvienė (29 m.) vieną vasaros vakarą rengėsi kaip reikiant įkaitinti publiką.

Nedideliame kambarėlyje moterys, padėdamos viena kitai, koncertui ruošėsi iki paskutinės akimirkos – raudonai ryškino lūpas, spraudėsi į aptemptus korsetus.

„Pupytės“ publiką kaitina figūras pabrėžiančiais kostiumais ir ryškiu makiažu, todėl nieko nuostabaus, jog atsiranda taip įkaitusių gerbėjų, kad jie į baseiną kavinėje krinta su visais drabužiais.

O vienas vakaro vedėjų, buvęs grupės „Pikaso“ dainininkas Dovydas Šamrajus teigė, kad čia kiekvieną vakarą publika gauna tai, ko labiausiai trokšta, – maisto prikrautas lėkštes ir linksmybių.

„Man labai smagu dainuoti bet kokiai publikai, nes visi esame nusipelnę linksmintis.

Mūsų grupė nelinkusi skirstyti klausytojų į tam tikrus lygius, skelbti, kad per mūsų koncertą publika tikrai nevalgys cepelinų.

Tegul valgo, tegul klausosi, kas nori, tegul eina šokti.

Kai mes pakylame į sceną, publika paprastai liaujasi valgiusi.

Pirmiausia vyrai, po to ir moterys, nes ima stebėti vyrus, ir dažniausiai visi draugiškai linksminamės, šokame, nes mėgstame nusileisti nuo scenos, einame prie žmonių“, – apie savo ir kolegės Oksanos koncertus pasakojo M.Kvietkutė-Šedžiuvienė.

O štai O.Pikul-Jasaitienė juokdamasi prisiminė kai kuriuos „Pupyčių“ nuotykius:

„Būna, kad skubėdamos iš vieno koncerto į kitą nebespėjame persirengti, tad vilkėdamos scenos kostiumus, tik aukštakulnius pakeitusios šlepetėmis, sėdame į automobilį, sustojame degalinėje, nes reikia pasipildyti degalų, iššokame su blizgančiomis suknelėmis ir sukeliame aplinkinių žmonių nuostabą.

Paprastai „Pupytės“ užsiprašo nuo tūkstančio iki dviejų – trijų tūkstančių eurų honoraro, bet vasarą turėjo tokių savaitgalių, kad nebespėjo koncertuoti, – teko ne tik kelti kainą, bet ir atsisakyti pasirodymų.

Rudenį galbūt laukiančio dar vieno COVID-19 šuolio ir karantino Oksana ir Monika sakė nebijančios ir jau dabar tam pasirengusios.

„Aš apskritai nelabai ko bijau, kaip gyvenau, taip gyvenu.

Žinoma, karantinas iš pradžių šokiruoja, bet paskui supranti, ką reikia daryti, ir susidėlioji žingsnius“, – sakė Monika.

O Oksana pažadėjo:

„Padėsiu, jeigu ką.

Turiu sukaupusi agurkų, pomidorų, priimsiu, pamaitinsiu.“

Maždaug tuo pačiu vasaros metu plakatas ant kavinės Molo gatvėje Klaipėdoje skelbė, kad čia koncertuos Radžis (34 m.) ir Aušrinė.

Radžis buvo atviras: pasaulį sustabdžius virusui jis liko be darbo net septynis mėnesius, todėl dabar stengiasi atsigriebti.

„Šiais laikais nieko nebeplanuoji – yra darbo ir dirbi, nes vėl artėja ruduo ir nežinia, kas bus“, – sakė Radžis.

Dainininkas prisipažino, kad toli gražu ne visada tenka koncertuoti prabangiuose restoranuose ar privačiose šventėse.

Žiūrovai nemato ir nežino, kokiose vietose ir kokiomis sąlygomis kartais tenka pasirodyti.

„Tu nežinai, kur papuolei.

Šiuo atveju tai armėnų restoranas.

Na, armėnai, romai – paprasti žmonės, šiame restorane nėra kandeliabrų, čia sukrautos malkos, ant ugnies čirška kepsniai.

Turi dainuoti, kad ir kur būtum“, – kalbėjo Radžis ir parodė, kur įsikūrė užkulisiuose: persirenginėja sandėliuke tarp butelių, dėžių, agurkų ir pomidorų.

Bet ir ten galima pasėdėti, prigulti, pamiegoti, jei kas sulūžo – pasitaisyti.

Radžis nesirenka, kur koncertuoti, – vyksta ten, kur jį kviečia.

Asmeninis jo vasaros rekordas – net keturi pasirodymai per parą.

Tik, kitaip nei N.Bunkė, Radžis savo pasirodymo įkainio nepakėlė: pasak jo paties, tiek anksčiau, tiek dabar mažiau nei už tūkstantį nekoncertuoja.

Pavasarį Radžis pasakojo, kad karantinas ir septyni mėnesiai be darbo išmokė jį taupyti, neišlaidauti.

Tai buvo tokia gera pamoka, todėl ir dabar beveik nieko sau neleidžia – atideda tam laikui, kai, ko gero, vėl teks gyventi be darbo.

„Aš atsipalaiduoju, kai dirbu, dainuoju.

O kai septynis mėnesius guli lovoje, tai ne atsipalaidavimas, o košmaras, baisi degradacija.

Dabar aš susiveržęs diržą, neperku, ko nereikia.

Svarbu tik sveikatos neprarasti.

Išmokau gyventi taip, kaip iki tol nemokėjau“, – apie pakitusius įpročius atviravo dainininkas, neprarandantis tikėjimo, kad ateityje viskas bus gerai.